„Misteris X“, populiari operetė, daugeliui žinoma „Cirko princesės“ pavadinimu, Lietuvoje statoma nedažnai - ji skambėjo tik Kauno muzikinio teatro scenoje. Tačiau muzikos gerbėjai puikiai žino ir niūniuoja garsiąsias jos arijas, rašo „Lietuvos rytas“.
Sovietmečiu I.Kalmano kūrinį išgarsino „Lenfilmo“ sukurta juosta - Misterio Ikso partiją atliko estų solistas Georgas Otsas. Po šio filmo jį Misteriu Iksu vadino ne tik gerbėjai, bet ir pats SSRS vadas Nikita Chruščiovas.
- Kodėl vertėtų ateiti į Klaipėdos muzikinį teatrą, kuo skirsis šio kolektyvo sukurta operetės versija? - paklausiau pagrindinio vaidmens atlikėjo, TV projekto „Triumfo arka“ žiūrovų numylėtiniu tapusio 33 metų solisto M.Rojaus.
- Galbūt kai kam operetės atrodo nebeįdomios, lėkštos. Tačiau kiekvienas režisierius savitas, todėl ir, atrodytų, tradicinis žanras gali būti interpretuojamas visiškai netikėtai.
Mūsų pastatyme žiūrovai turėtų nustebti neišvydę operečių šablonų - daug judesio, šokių ją priartina prie miuziklo. Operetės veiksmas žiūrovus nukels į XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžių, kurio simboliu spektaklyje taps spaudos kioskas, kupinas ne tik
naujausios informacijos, bet ir tuščių idealų. Miesto gyvenimas sukasi apie jį, jame ir ant jo.
- Ar Misterio Ikso vaidmuo buvo tarp tų, kurių labiausiai laukėte? Ar teko iki šiol susidurti su I.Kalmano kūryba?
- Gal prieš šešetą metų dalyvavau Maskvoje vykusiame I.Kalmano operetės konkurse, tapau diplomantu. Ten atsidūriau buvusio mūsų teatro meno vadovo ir dirigento Stasio Domarko ir savo mokytojo Eduardo Kaniavos dėka. Iki šiol dainavau tik pavienius šio kompozitoriaus kūrinius, garsiąją Misterio Ikso ariją, kurią mėgsta visi baritonai.
- Kurdamas šį vaidmenį kartu su Klaipėdos muzikinio teatro orkestru Misterio Ikso ariją įamžinote muzikiniame vaizdo klipe.
- Teko gerokai paplušėti. Dirbome puspenktos valandos, ieškojome netikėtų kampų, apšvietimo, o liko tik pora minučių. Supratau, ką reiškia kurti filmus. Manau, rezultatas išėjo neblogas.
- Šiemet buvote pakviestas į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą sukurti Figaro vaidmens Gioacchino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“. Darbo netrūksta?
- Pakanka veiklos. Bendradarbiavimas su Vilniaus operos teatru nenutrūko. Spalio mėnesį čia dainuosiu Žermoną operoje „Traviata“.
- Tai galbūt nėra labai sudėtinga - juk šią partiją esate sukūręs Klaipėdoje.
- Taip, bet tuomet dainavau lietuviškai, o dabar visą tekstą tenka išmokti italų kalba.
- Išgarsėti Lietuvoje jums padėjo televizijos projektas „Triumfo arka“. Nors kai kurie komisijos nariai negailėjo jums priekaištų, tapote žiūrovų numylėtiniu. Ar po to padaugėjo pasiūlymų dainuoti?
- Gal ir taip. Antai pirmadienį kartu su mūsų teatro soliste Rita Petrauskaite surengėme koncertą užsienio šalių parlamentų pirmininkams, kurie buvo susirinkę Palangoje. Padainuoti per jiems surengtus iškilmingus pietus mus pakvietė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Atrodo, visi buvo patenkinti, bet daugiausia plojimų sulaukėme iš užsieniečių. Saviškiai dažnai mano, kad Lietuvoje gerų atlikėjų nėra. Eini į sceną, o jie jau apsiginklavę išankstine nuostata - nagi parodyk, ar ką nors sugebi.
- Esate ne tik puikus atlikėjas, bet ir patrauklus vyras. Tikriausiai netrūksta gerbėjų dėmesio?
- Dėl vienos gerbėjos liko širdperša iki šiol, kažkaip nevykusiai su ja išsiskyrėme. Viena kaunietė iš kažkur gavo mano telefono numerį, ėmė skambinėti. Ji apie mane surinko daug informacijos ir ją sudėjo į „Vikipediją“, o mano atliekamų kūrinių įrašus sukėlė į „YouTube“.
Kartą pasakė, kad atvažiuoja į Klaipėdą žiūrėti spektaklio, atrodo, „Baliaus Savojoje“. Paprašė po spektaklio susitikti, picerijoje išgėrėme kavos, palydėjau ją iki autobusų stoties.
Paskui ji sumanė, kad man reikia dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse. Esą dainos tekstą kažkokia poetė jau sukūrė, yra ir kompozitorius. Aš lyg ir sutikau pasidomėti, bet per darbus neliko laiko. Moteris įsižeidė, internete ištrynė visus sukeltus mano kūrinių įrašus, viešai išbarė mane viename tinklapyje.
- Liepą atšokote vestuves. Jūsų žmona Kamilė - Klaipėdos muzikinio teatro smuikininkė. Tarnybinis romanas?
- Galima sakyti ir taip.
- Tai gal sukursite šeimos duetą?
- Buvo tokių minčių. Bet per vestuves aš vienas svečiams dainavau, žmona pernelyg jaudinosi.
- Gimėte ir mokyklą baigėte Žemaitijoje, Darbėnų miestelyje. Ar artimieji palaikė jūsų sumanymą tapti dainininku?
- Nesipriešino. Bet sužinojęs, kokius atlyginimus gauna solistai, mano tėvas pasakė: vaikeli, taupykime aparatūrai, būsi vestuvių dainininkas. Aparatūrą supirko, bet ji taip ir dulka tėvų namuose iki šiol nepaliesta.
Džiugino operetės
Septynioliktasis festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ truko visą mėnesį. Šįkart jis buvo skirtas maestro Stasio Domarko 75 metų sukakčiai.
Iš viso įvyko šešiolika renginių Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje, salėse ir po atviru dangumi. Festivalis š įmet buvo skirtas puošniai, lengvai ir žaismingai operetei.
„Misterį X“ kūrė ne tik klaipėdiečiai, bet ir vilniečiai. Pastatymo režisierė Rūta Bunikytė, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė. Choreografas Gytis Ivanauskas. Muzikos vadovas ir dirigentas - S.Domarkas. Misterio Ikso partiją taip pat parengė solistas Romanas Kudriašovas.
Operetės „Misteris X“ premjera. Rugpjūčio 22, 23 d. 19 val. 30 min. Klaipėdos muzikinis teatras.
