Toks tvarkingas vaizdas, mandagus svečių sutikimas, žinoma, įpareigoja. Ir tuo pačiu kelia klausimą: kuo šis cirkas skiriasi nuo kitų trijų cirkų, klajojančių po Lietuvą, nors visi jie priskiriami klasikiniams? Klausimas, žinoma, esminis. Mat kiekvienas klasikinis cirkas vis dėlto siekia atrasti savo žiūrovą. Tai įmanoma tik sukūrus patikimą, aukštą artistų kokybę užtikrinantį cirko pasirodymą su išskirtiniu braižu. Todėl režisūrinis sprendimas išties aršioje konkurencinėje kovoje atlieka svarbų atpažinimo bei išskirtinumo vaidmenį.
Visų pirma, „Amber cirko“ vadovo ir profesionalaus cirko artisto bei dresiruotojo Dariaus Ščesnulevičiaus sceninis sprendimas yra kviestis tik lietuvių artistus, dažniausiai kilusius iš Alytaus. Mat ten yra įsikūrusi ir cirko klouno Alberto Chasbijavičiaus vadovaujama cirko mokykla. Na, rinktis vien tik lietuvių artistus - pavojingas reikalas. Lietuvoje trūksta vietinių aukšto lygio profesionalių ir jaunų cirko artistų. Talentingų merginų ir vaikinų yra, bet profesionalumo stoka paverčia juos saviveiklininkais. Turintis ilgametę patirtį pasaulinėse cirko arenose „Amber cirko“ vadovas D.Ščesnulevičius šią problemą išsprendė dviem būdais: jo programoje yra ir profesionalių, ir mažiau patyrusių artistų. Skirtumas matyti plika akimi, bet jaunatviška energija ir mielos šypsenos šiek tiek tai kompensuoja.
Na, ir ką mums siūlo „Amber cirko“ šių metų programa? Visų pirma, norą pateikti programą su smetoninio periodo, net, sakyčiau, per Lietuvos kaimus keliavusio cirko nostalgija. Cirko konferansjė, kaip ir pridera tokiai tradicijai, perdėtai iškilmingai pristato cirko artistus ir tai atlieka su tikra tą laikmetį atitinkančia bravūra. Pirmasis manieže pasirodo šaunus jaunas vyrukas žonglierius. Jis jau moka save pristatyti, bet žongliruodamas dar ne itin nuoširdžiai bendrauja su publika. O ir nederėtų rodyti žiūrovams bandymų žongliruoti šešiais kamuoliais tik kartą juos išmetus į orą. Bandymus, pone, palikite repeticijoms.
Bet kuriuo atveju, vaikinas pasižymi tikru talentu, todėl linkiu sekantį sezoną sužavėti visus dešimčia kamuolių ore, kaip tai stulbinančiai atlieka komiškas bei išradingas kanadietis Emile'is Carey.
„Guminių moterų“ – kontursionisčių (neįtikėtinai lanksčių artisčių) - menas visuomet atkreipia dėmesį. Tačiau pro įdėmias akis nepraslysta nei viena klaidelė. Šioje srityje beveik nepralenkiami kinai. Bet ir „Amber cirko“ artistės - alytiškės Oksanos Denisovos - pasirodymas pasiekė savo: žiūrovai grožėjosi šios artistės sugebėjimais lyg be pastangų paversti savo kūną stilingai lankstomu įrankiu. Ir nesvarbu, kad išlanksčiusi kūną ji į žemę nesiremia tik viena ranka, kaip tai daro viena kita jos kolegė iš Kinijos. Tai tikrai pamatysime sekantį kartą.
Kad artistas yra tikras ir kūrybingas profesionalas, įsitikini tik jam ar jai įžengus į maniežą. Ekvilibristas Gediminas Maldanis toks ir yra. O kai žinai, kad jis vaidino gal ir garsiausiame Kanados cirke „Cirque de Soleil“, tai ir nesistebi. Įspūdingas artistas plikai nuskusta galva sukuria lyg kažkokio fantastinio paukščio vaizdą. Ir šis vaizdas sustiprina jo atliekamą ant dviejų atramų ant paaukštinimo ekvilibristinį ir taip pat oro numerį ant diržų po cirko kupolu. Deja, maniežas pastarajam numeriui yra kiek per mažas, todėl riboja artisto galimybes sklandyti įgavus pagreitį ir taip išspausti vizualinę įtaigą, kaip sakoma, iki paskutinio lašo.
Cirko programa, be abejonės, turi turėti komiškų intarpų. Lietuvai gerai žinomos poros Pavelo Isakovo ir Jurgitos Bujanauskaitės atliekama intermedija su skrynia yra klasikinė, puikiai atlaikanti laiko tėkmę. Vis naujus žiūrovus stebina puiki artistų vaidyba ir numerio atlikimas, turintis gilias šaknis, sakyčiau, britų vodevilyje ar prancūzų kabarete. Turinio neatskleisiu. Paminėsiu tik tiek, kad garsi cirko oro ekvilibristė Jurgita, deja, jau padėjo savo sugebėjimus ore į cirko istorijos lentyną. Mat jeigu kas manote, kad cirko artisto laikas neveikia, tai apsirinkate. Bet Jurgitos profesionalumas „ant žemės“ nei kiek nenusileidžia jos artistiškumui ore.
Na, ir kas per cirkas be žvėrių? Tai, kas mane maloniai nuteikia, yra dviejų Lietuvos cirkų - „Baltijos cirko“ ir „Ameber cirko“ - vadovų lietuviškas patriotizmas manieže. Mat jame pasirodo mūsų kultūrai įprasti arkliai, ožkos, žąsys, šuniukai. Teigiamai nustebino anksčiau man nežinomi cirko vadovo ir artisto Dariaus Ščesnulevičiaus dresūros sugebėjimai. Jo numeriai su Kamerūno ožkytėmis, Indijos antimis žavi tirolietišku betarpiškumu. Sakau „tirolietišku“, nes šis numeris pristatomas „valstiečio iš Tirolio“ įvaizdžiu. Bet Darius jau kitame numeryje virsta tikru Las Vegaso balansavimo ant kopėčių artistu. Tai pavojingas triukas, kurio metu dar ir žongliruojama.
Na, o kaip klostosi klounų reikalai? Šį vaidmenį jau daugelį metų atlieka Klounas Albertukas - Albertas Chasbijavičius. Jis įvedė į Lietuvos cirką naujai seną madą tiesiogiai žaisti su žiūrovu. Labai norisi tikėtis, kad sekantį sezoną Klounas Albertukas susigundys tikru klasikinio klouno etiudu, nes tokių programoje išties trūksta. Mat žaidimas su žiūrovu neatskleidžia tikro klouno talento, kurio A.Chasbijavičiui netrūksta.
Taigi iš Alytaus kilę cirko artistai jau atkreipė ne tik žiūrovų, bet ir mano dėmesį. Mano keturiasdešimties metų scenoje (taip pat ir cirko manieže) patirtis leidžia įžvelgti vieno ar kito Lietuvos cirko galimybes pretenduoti į profesionalaus cirko statusą. Ne apie visus „Amber cirko“ programos numerius kalbėjau. Palieku žiūrovams spręsti apie jų kokybę.
Aišku viena - mažasis „Amber cirkas“ savo palapinėje greitai neišsiteks. Todėl patariu kuo greičiau tapti ECA (Europos cirko asociacijos) nariu. Narystė šioje asociacijoje prideda solidumo, kelia aukštus reikalavimus ir mažam cirkui padeda įgyvendinti didelęs svajones.
„Amber cirko“ pasirodymai Vilniuje truks iki rugpjūčio 10 dienos.
