Čekijos sostinė – vienas turtingiausių muzikos kultūros kraštų. Jis garsėja ir klavesino muzikos klodais. Neatsitiktinai čia įsitvirtinusi lietuvė tapo aistringa čekų muzikos skleidėja.
Ji pirmoji koncertuose pradėjo groti pamirštus senuosius čekų autorius, įamžino jų muziką įrašuose ir atvėrė ją savo studentams.
G.Lukšaitės-Mrazkovos su klavesino specialybės doktorantu Baliu Vaitkumi Thomo Manno festivalyje Nidoje atlikta XVIII a. čekų kompozitorių programa buvo vienas ryškiausių šios vasaros įspūdžių.
Profesorė jau rengiasi ir čekų muzikos rečitaliui Vilniuje. Koncertas sutaps su jos 70-mečiu.
„Į šiuos metus sukrito daug mano jubiliejų: sukanka 30 metų, kai Prahos mūzų menų akademijoje buvo atidaryta klavesino klasė ir aš joje dirbu, 20 metų, kai esu ten vienintelė klavesino dėstytoja.
Per tą laiką išugdžiau 30 studentų“, – vardijo muzikė.
Groja ir vasarodama
„G.Lukšaitė-Mrazkova pribloškia savo muzikavimo lygiu ir kūrybiniu veiklumu, – pripažino muzikologė Vytautė Markeliūnienė. – Jai buvo pasiūlyta tęsti darbo kadenciją Prahos akademijoje, o vadovauti katedrai ją išsirinko patys studentai.
Giedrė – didelis autoritetas Čekijoje. Ji nuolat dalyvauja „Prahos pavasario“ konkurso žiuri darbe.“
Profesorė taip pat dėsto Prancūzijoje, Ispanijoje, Japonijoje, Lietuvoje.
„Aš turiu labai daug energijos“, - juokėsi šilumą spinduliuojanti jaunatviška žilaplaukė. Net ir vasarodama ji nesiskiria su pianinu, nes šiuo metu įrašinėja Čekijos radijui čeko Leopoldo Koželuho sonatas. „Turiu visą laiką groti, kad išsaugočiau formą“, – aiškino muzikė.
Namie G.Lukšaitės-Mrazkovos laukia čekų meistro specialiai jai pagamintas klavesinas.
Gina instrumento prestižą
Garsaus Kembridžo baroko orkestro „Academie of Ancient Music“ vadovas Richardas Egarras šiemet iš Vilniaus scenos pareiškė, jog klavesinas yra pats nemuzikaliausias instrumentas.
„Nesąmonė, – yra įsitikinusi G.Lukšaitė-Mrazkova. – Mechaniškos šio instrumento savybės gal ir riboja atlikėją, bet jei jis moka valdyti energiją, turi stiprią įtaigą, klavesinas pasiduoda ir suskamba.
Taip, iš muzikanto jis reikalauja itin daug pastangų. Aš grojau ir fortepijono, ir vargonų programas – labiausiai pavargstu po klavesino koncertų.“
Dar sunkiau yra darniai groti vienu klavesinu keturiomis rankomis. Tačiau ir šią viršukalnę G.Lukšaitė-Mrazkova įveikia: ji pirmoji su partneriais ryžosi atlikti beveik visą L.Koželuho šio žanro repertuarą.
„Norisi ieškoti mažiau žinomos literatūros, rengti intriguojamas programas. O kuo daugiau išsiskirsi, jei ne čekų muzika? Ji man labai artima, joje aš atradau save“, – aiškino G.Lukšaitė-Mrazkova.
Profesorei kūrinius rašo ir šiuolaikiniai kompozitoriai. „Turbūt nė vienoje šalyje nėra sukurta tiek daug kokybiškos naujos muzikos klavesinui kaip Čekijoje“, – sakė atlikėja.
Įdomu, kad ji pritaiko šiuolaikinius kūrinius ir barokiniam instrumentui, nors jie parašyti patobulintam moderniam klavesinui. Pasak muzikės, autorių tai neglumina - juos maloniai nustebina kūrinių skambesys. "Tačiau tai - jau visiškai kitas, modernus pasaulis. Išgirsite tai koncerte Vilniuje", - žadėjo G.Lukšaitė-Mrazkova.
Lietuvoje tradicijų nėra
Lietuvių kompozitoriai nei praeityje, nei moderniais laikais muzikos klavesinui nerašė. Anot B.Vaitkaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) veikia klavesino klasė, bet nėra nei klavesino mokyklos, nei muzikantų.
Į klavesino rečitalius Lietuvoje publiką kartkartėmis pakviečia vien G.Lukšaitė-Mrazkova.
Dar nėra buvę, kad klavesinininkas surengtų Lietuvoje koncertų turnė. Tiesa, praėjusią savaitę B.Vaitkus keliavo per pajūrio miestus kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru, bet solo negrojo.
„Tikiuosi, kad B.Vaitkus rengs solinius klavesino koncertus – jis mano viltis. Vien dėl to sutikau dėstyti LMTA, - sakė G.Lukšaitė-Mrazkova. - Gal Balys pradės kurti klavesino tradicijas Lietuvoje, nes yra puikus muzikantas ir pedagogas.“
Atlikėja džiaugėsi, kad LMTA ir Valdovų rūmai įsigijo naujus gerus klavesinus, auga šio instrumento paklausa koncertuose. „Man patinka, kad Valdovų rūmai tampa rimtu muzikos centru, rengia išradingus projektus“, – pabrėžė profesorė.
Tačiau ją stebina sąstingis akademiniuose sluoksniuose. Vakaruose 65 metų sulaukę pedagogai išleidžiami į pensiją. Čekijoje pensijos riba yra 70 metų, o Lietuvoje ji apskritai nenustatyta – neskubama į akademiją įsileisti jaunesnės kartos dėstytojų.
G.Lukšaitė-Mrazkova, nepaisant jos nuopelnų ir energijos, ketina greitai atsisveikinti su aukštąja mokykla. „Bus ką veikti – dėl to nesijaudinu“, – tikino profesorė.
Lietuvė prikėlė užmirštą muziką
Jei atkeliautumėte į XVIII a. antrosios pusės Vieną ir paklaustumėte, kas čia žymiausi muzikantai, išgirstumėte dviejų čekų – L.Koželuho ir J.A.Štepano – pavardes. W.A.Mozarto Vienoje beveik niekas nežinojo. Kai kurie jo kūriniai amžininkams atrodė per daug sudėtingi, o L.Koželuho melodingą, lengvai įsimenamą, nesudėtingą muziką visi mėgo.
L.Koželuhas buvo dievinamas pedagogas, turėjo savo natų leidyklą, bet pats viešai nekoncertavo. J.A.Štepanas buvo ne tik įdomus kompozitorius ir puikus pedagogas (jis mokė paties imperatoriaus dukteris), bet ir virtuoziškas atlikėjas. Tačiau šiandien apie jį mažai kas žino. Savo kūrinius testamentu palikęs gimtajam miestui, jis ilgam išnyko iš istorijos puslapių.
Būtent lietuvės G.Lukšaitės-Mrazkovos nuopelnas, kad šių iškilių, Vienos klasicizmo tradiciją paveikusių kūrėjų muzika vėl skamba koncertų salėse ir iš įrašų.
