Kauno filharmonijos svečių kompanija įrašų metu priminė draugišką šeimą. Dinara nepaliaujamai rūpinosi jos vyras teisininkas, pedagogė iš Maskvos ir nesitraukęs nuo solistų per įrašus Niujorko teatro „Metropolitan Opera“ maestro Johnas Fisheris. Aleksandrą visur lydėjo M.Gruzdeva su devynerių metų kalyte Tina.
Šią neįprastą Latvijos trijulę jau pažįsta žymiausių pasaulio teatrų personalas – ji nuolat keliauja Aleksandro kontraktų maršrutais, o šis dainuoja tai JAV, tai Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje.
Keturkojė Tina tapo Riccardo Muti numylėtine, nes solistas itin dažnai dirba su garsiuoju italų maestro. Po A.Antonenkos debiuto Otelo vaidmeniu Zalcburgo festivalyje R.Muti pajuokavo pakviesiąs Aleksandrą dainuoti Otelą Romoje, jei šis atsivešiąs Tiną. Vėliau taip ir įvyko.
Kosmopolitiška trijulė nenuobodžiavo ir Kaune. Pirmiausia dėl to, kad tai – M.Gruzdevos vaikystės ir jaunystės miestas. Grįžusi į jį po daugybės metų moteris kuo puikiausiai prisiminė čia kadaise mintus takus ir vedžiojo jais A.Antonenką.
Atvykusi į Kauną su tėvais penkerių metų M.Gruzdeva čia išmoko kalbėti lietuviškai, baigė dainavimą J.Gruodžio konservatorijoje, vėliau – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas Eleną Mažrimaitę-Dirsienę. Margaritos kursiokai Eugenijus Vasilevskis ir Sofija Jonaitytė vėliau tapo A.Antonenkos scenos partneriais – su šiais solistais latvių tenoras dainavo savo pirmajame „Nabuke“ Rygoje.
Po studijų persikėlusi į mamos tėviškę Latviją, M.Gruzdeva tapo LNO vokalo pedagoge ir dirba čia jau 17 metų. Ryškiausi jos ugdytiniai – A.Antonenka ir sopranas Kristinė Opolais, dainuojantys pagrindines partijas svarbiausiuose pasaulio teatruose. Moteris moko ir LNO žvaigždes Janį Apeinį, Armandą Silinį, kitas, dėsto Maskvos didžiajame teatre, Estijos nacionalinėje operoje.
„Ji skleidžia lietuvišką mokyklą aukštai pakelta galva visame pasaulyje“, – didžiavosi A.Antonenka, siejantis ir save su lietuviška mokykla. Tenoras mėgsta pabrėžti esąs „lietuviškiausias užsienio dainininkas“ ir gali nesustodamas žerti lietuvių, su kuriais yra dainavęs, pavardes.
Paklaustas, ar jam nenusibodo per savaitę vasariškai ramus Kaunas, Aleksandras tik nusijuokė: „Kaip gali nusibosti, kai vieną dieną valgome vėdarus, kitą – kibinus, trečią – cepelinus? Kur Latvijoje pavalgysi cepelinų?“. Artistas prisipažino ir pats išmokęs iš pedagogės gaminti lietuviškus valgius – cepelinus, žemaitiškus blynus, šaltibarščius, vėdarus.
Aleksandras apgailestavo, kad po įrašų sesijos turėjo skubėti į Rygą, užuot pabuvęs Lietuvos pajūryje, aplankęs draugus savo pamėgtame ežerų krašte Zarasuose. Mat solisto namie laukė visa virtinė draugų ir kolegų gimtadienių. Liepos 29-ąją jis sveikina su gimtadieniu M.Gruzdevą.
Išsiskirdamas su Lietuva A.Antonenka pažadėjo sugrįžti čia jau netrukus dėl pavasarį atšaukto koncerto. „Galiu pažadėti ir nenuvažiuoti koncertuoti į Rusiją, bet Vilniuje ar Taline turiu tesėti duotą žodį“, – patikino dainininkas.
