Taip ir atsiranda snobiškų „cirko žinovų“, madingai alpstančių nuo eksperimentinio cirko. Tokių eksperimentinių cirko judėjimų, derinančių cirko meną, teatrą ir šou elementus, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Paprastai tai galingos vizualinėmis ir emocinėmis idėjomis cirko bendruomenės, bet, kaip besuksi, po saule nieko nauja: tie patys oro akrobatai, tie patys „guminiai“ artistai ekvilibristai, tie patys žonglieriai ir tie patys klounai. Skiriasi tik atliekamų triukų (numerių) sceninė ir techninė kokybė.
Visai kitas požiūris vyrauja tarp ES kaimynų. Stokholme, pavyzdžiui, kadaise garsiausią Skandinavijos cirko „Circus Skott“ premjerą būtinai aplankydavo Švedijos karaliaus ir jo šeima, beveik visi reziduojantys ambasadoriai, garsūs meno ir šou verslo veikėjai. Beje, šis cirkas yra klasikinis cirkas, pristatantis tik pačius geriausius pasaulinio cirko numerius, kurie žavi profesionalumu ir fantazija. Ir to žiūrovui visiškai pakanka.
Po Lietuvą šią vasarą keliauja keturi cirkai: Baltijos cirkas, „Amber cirkas“ , „VIP cirkas“ ir čekų cirkas. Šį kartą aptarsiu didžiausią ir seniausią Lietuvos profesionalų cirką – Baltijos cirką.
Šiemet šis cirkas, kuriam vadovauja profesionalus cirko artistas ir senos bajorų giminės vaikaitis Petras Variakojis, švenčia dvidešimties metų sukaktį. Todėl iš pradžių pakalbėsiu apie šio cirko veiklą ir jo kultūros puoselėjimo svarbą mūsų visuomenei. Per tuos dvidešimt metų cirko vystymasis, meninės kokybės paieškos, ekonominė tikrovė atspindėjo tą, kurią patyrė Lietuvos visuomenė ir atsikūrusi valstybė. Visų sunkiausia buvo provincialiai snobiškai už kultūrą atsakingai lietuviškajai biurokratijai įrodyti cirko kultūrinę naudą ir reikšmę. Mat mūsų šalyje cirko žiūrovai daugelį metų buvo žemesnis vidurinysis ir darbininkų sluoksnis. Tai televizijos žiūrovai, retai arba niekada nesilankantys teatre ir kituose kultūriniuose renginiuose.
Tačiau Baltijos cirkas sugebėjo pritraukti vis platesnius žiūrovų sluoksnius. Ypač iš meno pasaulio – teatro režisierius, rašytojus. Galiausiai valstybė ir Kauno savivaldybės klerkai (cirko bazė yra Kaune) suteikė pastatus cirko bazei. Juose įsikūrė pirmasis Lietuvoje stacionarus cirkas ir cirko akademija, skirta vaikams ir jaunimui. Ažiotažas didžiulis. Variakojai Kaune įkūrė ir cirko muziejų. Cirkas atlieka ir svarbią socialinę bei labdaros misiją neįgaliems vaikams, globos namų vaikams. Na, ir kultūros ministerija cirko projektams pradėjo skirti mažesnes sumas.
Vakaruose kiekvienas cirkas pagal galimybes kviečia geriausius tarptautinius cirko artistus. Dėl mūsų atlyginimų lygio, deja, Vakarų artistų neprisikviesi. Belieka juos kviestis iš Rytų – dažniausiai iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Ši posovietinė erdvė pasižymi specifiniu, sakyčiau, rusiško cirko braižu, ypač atsispindinčiu klounados mene. Mat sovietų laikais Maskvoje buvo cirko meno aukštoji mokykla, paruošusi tokius cirko klounados milžinus kaip Jurijus Nikulinas, Karandašas, Jurijus Popovas, kiti. Ši vardai šiandienos kartai jau turbūt beveik nieko nesako.
Vis dėlto Lietuvos artistai kiek išsiskiria iš bendro rusų cirko meno fono, nes prieškarinėje Lietuvoje veikė ir vietiniai cirko artistai, perduodami cirko meno estafetę iš kartos į kartą, kaip ir pridera cirko mene. Tačiau jokiais būdais negalima menkinti sovietinio cirko mokyklos paveldo. Iš jo yra kilę visose aukšto meninio lygio profesionalų, kuriuos noriai kviečiasi Vakarų cirkai.
Galiausiai aptarkime jubiliejinę 2014 metų Baltijos cirko programą. Sezono premjerą pradėjęs Vilniuje šis cirkas tuojau sulaukė anšlago. Visą mėnesį cirkas buvo pilnas vilniečių. Tas pat kartojosi Marijampolėje, Tauragėje ir Šilutėje. Tad kas sudomino žiūrovus šį kartą? Juk nepakanka vien investicijų į reklamą. Čia kaip ir visame meno pasaulyje, žmonių nuomonės „džiunglių telefonu“ – pačios svarbiausios.
Taigi šių metų programa išsiskiria tikrai ne aukščiausio tarptautinio lygio numeriais (tokių buvo praėjusį sezoną), bet savo pozityvia dvasia, kurią žiūrovui perteikia Baltijos cirko ir Lietuvos klounados grandas Petras Petruccio Variakojis. Tai artistas, pasižymintis geru humoro jausmu, sugebantis dresiruoti įprastus lietuvių kaimo gyvūlius – nuo arklių ir ožkų iki kiaulių ir vištų. Ypač graži klounada su dresiruotu poniu.
Bet svarbiausia ne tik tai: klounas Petruccio vienija cirko artisto ir aktoriaus sugebėjimus, be kurių klounas tampa lėkšta, atstumiančia asmenybe. Tik šių sugebėjimų dėka Petruccio patraukia ir vaikų, ir jų tėvų dėmesį, taip sukurdamas tikrą šeimai skirtą šiltą pasirodymą. Šį sceninį sprendimą, tą teigiamą, optimistinę dvasią sustiprina ir profesionalūs Ukrainos cirko artistai. Spalvingi, plačiomis šypsenomis, nors širdyje skausmingai pergyvena dėl Ukrainos likimo. Tai garsi Ukrainoje ir Europoje Glavadskių cirko dinastija, atliekanti ekvilibristiniais triukus ant visokio formato dviračių, ant šauniai lekiančių žirgų ir verčianti žiūrovus plačiai šypsotis, ploti be jokio prašymo.
Stebina ir oro gimnastų Michejevų pora su 6 metų sūneliu, gražiai dirbantys ore su diržais. Žiūrovus džiugina ir baletą šokanti šimpanzė. Nors turiu prisipažinti, man asmeniškai gan liūdna stebėti šį džiunglių gyventoją cirko manieže. Bet juk šimpanzė tokia žmogiška. Supraskite teisingai: gyvūnas yra mylimas ir prižiūrimas pagal visus ES cirkui nustatytus priežiūros standartus. Programoje taip pat nuotaikingai dalyvauja šuniukai, meškėnai, koačiai, kuriems vadovauja puikioji dresiruotoja Angela Filipova.
Atskirai norėčiau atkreipti dėmesį į lietuvių artistus žonglierius Kundrotus. Jie jau sėkmingai dalyvavo Rygos cirko festivalyje „Auksinis Karlas“. Tai trys jauni tikrai talentingi broliai, pasižymintys jaunatviška spinduliuojančia pozityvia energija. Jų žongliravimo choreografija – intensyvi, nenuobodi, pilna veiksmo, net atliekant sudėtingą kopėčių numerį, kuriame dalyvauja ir Variakojų anūkas šešiametis Danielius. Numeris baigiasi tikrai lietuviška tema, kurios čia nepasakosiu.
Svarbų vaidmenį atlieka programos vedėja cirko artistė Olga Variakojienė, nei kiek nenusileidžianti tarptautiniams cirko programų vedėjams, solidžiai pristatanti artistus ir tuo pat nebijanti pajuokauti. Na, labai pasisekė ir šių eilučių autoriui, nes buvau pakviestas mėnesiui pasirodyti Klaipėdoje (visą liepos mėnesį) su savo cirko numeriu „Mechaninė lėlė“. Šį numerį rodžiau aukščiausios tarptautinės klasės pasauliniuose cirkuose, kazino, koncertų rūmuose Skandinavijoje, Europoje, Rusijoje, Baltijos valstybėse ir tų valstybių televizijų ekranuose. Paskutinį kartą vaidinau cirke prieš penkiolika metų, todėl vėl suplakė klouno širdis, poetiškai šnekant.
Galite kaltinti mane painiojant „viešus ir asmeninius interesus“ šioje Baltijos cirko apžvalgoje. Tačiau leiskite kaltinimą atmesti. Jau vien todėl, kad niekada neleidau sau pasirodyti žemo lygio programose. Mano įsitikinimu, ir šių metų Baltijos cirko programa tikrai neturėtų nuvilti ištikimųjų žiūrovų!
