Spektaklio režisierei Jūratei Vansk, baigusiai mokslus Vokietijoje, ilgą laiką kūrusiai Bazelio operoje Šveicarijoje ir po penkiolikos metų grįžusiai į Lietuvą, pavyko suburti puikią jaunų muzikų komandą. Specialiai šiam projektui sutelktam orkestrui vadovaus dirigentas Vytautas Lukočius.
Partijas atliks jauni dainininkai Jonas Sakalauskas (Don Žuanas), Liudas Mikalauskas (Leporelas), Liudas Norvaišas (Masetas), Egidijus Dauskurdis (Komandoras), Joana Gedmintaitė (Dona Ana), Vida Miknevičiūtė (Dona Elvyra), Laura Zigmantaitė (Cerlina), Tomas Povilionis (Don Otavijas). Ne vieno jų jau šį rudenį laukia Vokietijos ir Londono operos teatrai.
Legendinį Don Žuano personažą į literatūrą pirmasis atvedė žinomas Ispanų baroko dramaturgas Tirso de Molina. Tačiau tik po W.A.Mozarto operos „Don Žuanas“ premjeros Prahoje 1787 metais aistringas meilužis, lovelasas, suvedžiotojas įgavo įvairesnių ir gilesnių bruožų.
Don Žuano ne tik moterų, bet ir gyvenimo meilė, jo aistringas siekis visavertiškai išgyventi kiekvieną akimirką ir tragiškas mirties neišvengiamumo suvokimas W.A.Mozarto opuse iškelia jį į naują filosofinę plotmę ir prilygina tokiems personažams kaip daktaras Faustas ar Don Kichotas.
Būtent tuo Don Žuanas patraukė Carlo Goldoni, Moliere'o, Aleksandro Puškino dėmesį. W.A.Mozartui „Don Žuane“ svarbiausia yra asmenybės problema. Jo Don Žuanas – tai beprotiškos narsos, kunkuliuojančios energijos, nenugalimo optimizmo ir meilės gyvenimui įsikūnijimas. Būtent gyvenimo meilėje slypi pagrindinė šio personažo žavesio paslaptis. Tačiau jo egoizmas, panieka garbės ir moralės įstatymams tampa nelaimių šaltiniu visiems, kuriuos sutinka savo kelyje. Kompozitorius pabrėžia personažo dvilypumą ir prieštaringumą. Tai ne šiaip sau „nubaustas ištvirkėlis“, o stipri asmenybė, gyvenanti pagal savo paties taisykles.
Pats W.A.Mozartas savo kūrinį pavadino „linksma drama“ (drama giocoso), o toks apibūdinimas dažnas tarp operos buffa žanro kurinių. Todėl viešosios įstaigos „Operos Artis“ kūrybinė grupė „Don Žuanui“ pasirinko ne uždarą teatro sceną, o Vilniaus universiteto Didžiojo kiemo erdvę, kad gėrėtis W.A.Mozarto muzikos magija galėtų kuo daugiau žmonių.
W.A.Mozarto muzika skamba paprastai, bet tai anaiptol nereiškia, kad ji nesudėtinga ir lengvai atliekama. Priešingai – tai tas sudėtingasis, labai sunkiai pasiekiamas, bet visuomet skambant W.A.Mozartui geidžiamas paprastumas. Paprastumas kaip aukščiausias meninis idealas, kaip visiškas amato įvaldymas – meistriškumas kaip emocionaliausia tiesos išraiška!
„Don Žuanas“ – žaisminga drama – nepranoktas W.A.Mocarto šedevras. Net jeigu jis daugiau nieko nebūtų sukūręs, vien dėl šios operos būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Anot vokiečių rašytojo, kompozitoriaus ir dailininko, „Spragtuko“ autoriaus Ernsto Theodoro Amadeaus Hoffmanno, W.A.Mocarto „Don Žuanas“ yra operų opera. Pati muzika nepaprastai taikliai atskleidžia personažų charakterius, ar tai būtų aristokratė Dona Elvyra, ar valstiečių porelė Cerlina su Masetu.
Pagrindinio herojaus Don Žuano partija verčia suklusti ir sukoncentruoja visų veikėjų linijas į save – į bedugnę ar begalybę... O štai ką kompozitoriaus albume 1787 metais įrašė jo bičiulis E.G.Jacquinas: „Genijus be širdies – reiškinys neįmanomas. Nei tobulas protas, nei vaizduotė, net juos sudėjus drauge, nepajėgūs sukurti genijaus. Meilė! Meilė! – tai yra genialumo dvasia.“ W.A.Mozarto biografai šioje operoje įžvelgia ir tėvo bei sūnaus santykių analogiją. Jų nuomone, kompozitorius čia vaizduoja savo, kaip sūnaus, dramą.
Istorijų ir legendų, susijusių su „Don Žuanu“ yra turbūt ne mažiau nei apie garsųjį W.A.Mozarto „Requem“, bet mes turėtume būti laimingi galėdami vėl ir vėl klausytis tobulos muzikos ir ieškoti atsakymų į jau seniausiai keliamus, bet dar neatsakytus klausimus.
W.A.Mozarto opera „Don Žuanas“ rugpjūčio 21 d. 19 val. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme.
