Pats G.Martinezas anksčiau šoko šiame ansamblyje ir netgi yra laimėjęs su „Ąžuolynu“ Aukso medalį tautinių šokių konkurse Urugvajuje. Lietuviškas šokis tapo jo neblėstančia aistra.
„Gyvenau prie pat lietuvių bendruomenės namų, nejučia susidraugavau su lietuviais“, – prisiminė „Ąžuolyno“ vadovas neįprasto pomėgio atsiradimo aplinkybes.
Tada jis dar nenujautė, kad Lietuva suvaidins jo gyvenime fatališką vaidmenį. G.Martinezas vedė lietuvaitę, vaikai iš šios santuokos priėmė Lietuvos pilietybę – dabar abu šoka „Ąžuolyne“, mokosi lietuvių kalbos.
Mirus pirmajai žmonai, būtent Lietuvoje G.Martinezas susipažino su antrąja – Cecilia Hernandez Švobas, nors ji – Urugvajaus lietuvė. Būsimus sutuoktinius į mūsų šalį atvedė Lietuvos 1000-mečio iškilmės. C.Hernandez Švobas trys vaikai – taip pat Lietuvos piliečiai, vienas šoka „Ąžuolyne“.
G.Martinezui kalbos barjeras nesutrukdė netgi tapti Urugvajaus lietuvių kultūros draugijos pirmininku – šios pareigos pirmą kartą atiteko nelietuviui. Mat tenykščiai lietuviai – išeivių iš Lietuvos trečiosios ir ketvirtosios kartos palikuonys – jau beveik nekalba lietuviškai.
O Lietuvoje G.Martinezui bendrauti padeda žmona, Lietuvos garbės konsulė Urugvajuje C.Hernandez Švobas, dar mokanti savo senelės kalbą.
