„Liaudies tradicijoje laimė suvokiama labai įvairiai. Tai ne tik džiaugsmo būsena ir spindinčios akys. Kiekvienam žmogui skirta sava laimė, profesinė dalia, gyvenimo bendražygiai. Kartais bandome tam priešintis, o juk nuolankumas likimui gal padėtų gyvenime?“ – svarstė Folkloro dienos „Laimužės lemta“ kūrybinės grupės vadovė Vida Šatkauskienė.
Ji kviečia į šventę ne tik pasigėrėti liaudiškais šokiais, dainomis, amatininkų dirbiniais, pasigardžiuoti tradiciniais valgiais, bet ir išmokti perskaityti savo likimo ir sėkmės ženklus.
Deivės Laimos malonės
„Daugelis žmonių ir šiandien randa atramą senosiose tautos tradicijose, nes jose glūdi per amžius sukaupta gyvenimo išmintis.
Tarkime, senos sakmės byloja, kad Laima baudžia nedorėlius, o tiems, kurie teisingai gyvena, atveria paslėptus daiktus – tai yra suteikia ne kiekvienam duodamą gebėjimą skaityti savo gyvenimo ženklus.
Norisi, kad „Laimos dvaro“ lankytojai susimąstytų apie gyvenimo prasmę, kuo plačiau suprastų žmogaus paskirtį ir mūsų kultūrą, suvoktų, kaip gera jaustis vientiso pasaulio dalimi“, – kalbėjo V.Šatkauskienė.
„Laimos dvaras“ kvies įminti meilės ir vedybų laimės paslaptis, ieškoti mitinės Laimos apraiškų gamtoje ir gyvenime, prisiminti magiškas žolelių galias.
Anot V.Šatkauskienės, netikėti neregėti dalykai – Laumių lieptas, Išminties krikštasuolė, Laimės takas ir šulinys nevalingai įtrauks net „prietarų“ nepripažįstančius smalsuolius.
Atskleis pirties papročius
„Laimos dvare“ veiks ir tikrų tikriausia pirtis, kur protėvių mėgtas procedūras galės išbandyti vyrai ir moterys. Nuo seniausių laikų lietuviai naudojo pirtis įvairioms apeigoms, jose moterys gimdydavo.
Folkloro miestelyje galėsime sužinoti daug kitų praktiškų dalykų – pavyzdžiui, kaip statyti namą, medžioti, žvejoti, virti alų, kaip dėvėti ir prižiūrėti tautinį kostiumą, priderinti prie jo šukuoseną.
Folkloro dienos „Laimužės lemta“ maršrute – daugiau kaip 20 stotelių.
Svarbūs tie patys dalykai
Ar įveikę šį maršrutą tapsime laimingesni? Anot V.Šatkauskienės, kiekvienas mūsų savaip suprantame laimę ir jos siekiame, o tradicijos padeda geriau suprasti save ir pasaulį.
„Vis daugiau žmonių sąmoningai gręžiasi į senąjį paveldą.
Pastaruoju metu į folkloro kolektyvus įsiliejo labai daug šeimų ir jaunimo“, – džiaugėsi Folkloro dienos organizatorė.
Šiandien laimės paieškose Vilniuje dalyvaus net 320 kolektyvų ir daugiau kaip 200 amatininkų iš visos Lietuvos.
Kartu su jais pasirodys dešimt užsienio lietuvių ansamblių iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Rusijos.
„Žmonėms visais laikais buvo svarbūs tie patys dalykai – noras tikėti, numatyti sėkmę, laimės troškimas“, – priminė V.Šatkauskienė.
Taigi nenuostabu, kad laimės temą Folkloro dienoje savo pasirodymais papildys ir tarptautinio folkloro festivalio „Baltica“ dalyviai.
Šiais metais pirmą kartą šis festivalis sutapo su Lietuvos dainų švente.
Visi Folkloro dienos dalyviai susitiks pabaigos koncerte Katedros aikštėje ir primins klausytojams laimingo žmogaus gyvenimo pradus.
Folkloro dieną pradėjo duonos ritualas
Folkloro diena „Laimužės lemta“ prasidėjo simboliniu susitikimu „Prie Laimės stalo“. 10 val. į sostinės Katedros aikštę visi šventėje dalyvausiantys kolektyvai sunešė po savo krašto duonos kepalą, ir tai tapo gyva visą dieną trunkančia ekspozicija.
Po šios apeigos senosios lietuvių dainos, šokiai, papročiai, amatai ir tradiciniai valgiai pasklido pagrindinėse Vilniaus erdvėse – Katedros aikštėje, Gedimino kalno papėdėje, Bernardinų sode, kur įsikūrė „Laimos dvaras“.
10 val. 30 min.–18 val. „Gyvenimas Laimės dvare“ Bernardinų sode, Gedimino kalno papėdėje: kviečia „Skalsos aruodai“, „Meilės klėtis“, „Laimūs namai“, „Gegutės sodas“, „Išminties krikštasuolė“, „Vaikų atšlaimas“, „Jaunimo kiemas“, „Moterų seklyčia“, „Vyrų kalvė“, „Žolynų daržas“, „Laimos pirtis“, „Laumių lieptas“, „Muzikantų kertė“.
12 val. Upės apjuosimas „Laimės juosta“ prie Vilnios.
13–18 val. „Laimės takas ir šulinys“ visoje „Laimos dvaro“ teritorijoje.
14 val. Laisvės kelias „Kur laisvė eina, ten laimė seka“ ant Gedimino kalno. Visi bus pakviesti pakilti į Gedimino kalną prisiminti istorinio Lietuvos laisvės kelio – nuo valstybės kūrimosi iki šių laikų nepriklausomybės atkūrimo.
16 val. „Laimų-Dalių krivūlė“ Bernardinų sode.
19 val. Šventę vainikuos koncertas-vakaronė Katedros aikštėje „Laimei vartus atkėlus...“, priminsiantis svarbiausius laimingo žmogaus gyvenimo pradus. Jo metu bus padalyta iš visos Lietuvos suvežta duona.
