Vilniuje vykusi aštuntoji Kultūros naktis senamiestį užliejo žmonių jūra, sausakimšai pripildė kavines ir atgaivino vasarą ištuštėjantį miestą.
Vieni įspūdingiausių šiųmečių sumanymų – Šeimų zona Bernardinų sode ir vaizdo projekcijos ant Prezidentūros pastato. Bene labiausiai nuvylė bandymas lazerių spinduliais sujungti Mindaugo ir Žaliąjį tiltus bei atgaivinti vaiduoklių laivą – buvusius Sporto rūmus.
„Tiesiog sustingau prie Mindaugo tilto, kai pamačiau minią žmonių, o lazerių – nė kvapo. Kai išaiškėjo, kad jie matomi tik nuo dešiniojo Neries kranto, supratau, jog turime sugalvoti specialius ženklus, kurie taptų orientyrais žmonėms“, – praėjusį savaitgalį atsiminė D.Urbanavičienė.
Tiesa, priekaištai, kuriuos būtų galima išsakyti Kultūros nakties rengėjams ar projektų dalyviams, įstrigo gerklėje pamačius Vilnių Joninių vakarą. Nykuma, pilkuma, noras pasigerti ir užsimiršti tvyrojo trumpiausią metų naktį apytuštėse sostinės gatvėse.
Matyt, visi etnokultūros puoselėtojai pabėgo į Trakų Vokę ar Kernavę, o vilniečiai emigravo į Europos kultūros sostinę Rygą, kuri rimtai pretenduoja į Baltijos šalių kultūros sostinės vardą.
– Kaip galėtumėte paaiškinti didžiulį Kultūros nakties populiarumą?
– Stengiamės, kad žmonės pažintų savo miestą ir jo galimybes, pamatytų, koks gražus yra Vilnius ir kiek jame daug ne tiktai kūrybingų, bet ir kūrybai, kultūrai neabejingų žmonių.
Norisi atgaivinti svarbias miesto erdves. Pavyzdžiui, Lukiškių aikštę, kurioje vyksta įspūdingi naktiniai koncertai. Jau kelerius metus ieškome projektų, kurie vilniečiams padėtų atrasti upę ir jos pakrantes.
Žmones reikia išvilioti iš miegamųjų rajonų. Tai naudinga ne tik jiems, bet ir miesto infrastruktūrai – kavinėms, parduotuvėms, transportui.
– Ar kada nors tyrinėjote, kokia šio festivalio finansinė nauda?
– Dar ne. Pernai lapkritį buvo surengta apklausa – norėjome sužinoti visuomenės nuomonę apie Kultūros naktį.
Renginį teigiamai įvertino net 98 procentai apklaustųjų. Vardydami jo sėkmės priežastis žmonės pabrėžė kultūros įvykių įvairovę, gausą ir originalumą, atgyjantį miestą, o ypač – saugumą.
Šį fenomeną jau pastebėjo ir policija, kurios pareigūnai visuomet džiaugiasi, kad tokia didžiulė minia jiems nesukelia didesnių rūpesčių. Jeigu ir kyla kokių nemalonių incidentų, tai ne dėl naktinėtojų, o dėl naktinių klubų lankytojų.
Manau, kad ekonominė nauda miestui akivaizdi. Tai liudija ir kitų šalių kultūros renginiuose atlikti tyrimai. Nustatyta, kad ir Edinburgo festivalis, ir Paryžiaus kultūros naktis naudingi ne tik vietiniams prekeiviams, turizmo sektoriui, bet ir valstybei – per mokesčius.
– Kas labiausiai nudžiugino šių metų Kultūros naktyje?
– Tai, kad ji įvyko! (Juokiasi.) Pajutau, kad po aštuonerių metų šį renginį jau iš tiesų galima pavadinti tradiciniu.
O 2010 metais atrodė, kad išsaugoti šios tradicijos užuomazgą bus neįmanoma. Jei ne kūrybinės bendruomenės parama ir savanorių entuziazmas, nieko nebūtų pavykę.
Atsimenu, mano šeima net pyko, kad per mažai skiriu jai dėmesio. Bet idėja atrodė tokia gera, kad visi padėjo, kiek galėjo.
– Apie vasaros nakties festivalį dažniausiai pradedama kalbėti tik pavasarį. Ar kelių mėnesių užtenka pasiruošti šventei?
– Kitų šalių kultūros naktų rengėjai negali patikėti, kad tokiai programai parengti neturime net pusmečio. Jiems nesuvokiama, kad mes apie renginio finansavimo galimybes sužinome tik metų pradžioje.
Visur įprasta, kad pasibaigus vienai Kultūros nakčiai vyksta jos aptarimas, o po mėnesio darbo grupė vėl susirenka ir pradeda generuoti naujas idėjas. Taigi pats darbas vyksta ne du ar tris, o dešimt mėnesių.
Šiemet ir mes bandysime tai padaryti. Per tiek metų susiformavo puiki savanorių komanda, todėl šią savaitę visi renkamės aptarti praėjusios Kultūros nakties privalumų ir trūkumų.
– Ar tiesa, kad prasti orai Kultūros nakčiai trukdo vis mažiau?
– Lietus, aišku, nėra maloniausias dalykas. Bet žmonės iš tiesų vis mažiau kreipia dėmesį į permainingus vasaros orus. Žinoma, jei nepila kaip iš kibiro.
Atsimenu pačią pirmąją Kultūros naktį 2007 metais. Visą dieną buvo puikiausi orai, o nuo penktos valandos vakaro virš Vilniaus pradėjo rinktis debesys ir prapliupo baisi liūtis.
Norėjosi tik verkti. Miestas tiesiog plaukė iki pusės devintos. O iš karto po lietaus į senamiestį plūstelėjo didžiausios minios. Viskas praėjo puikiai.
Kai kalbu apie lietų, prisimenu tokią savo pačios sudarytą formulę: per Kultūros naktį nelyja kas trečius metus. Kol kas ši taisyklė pasitvirtino. Taigi galiu visiems pažadėti – kitąmet orai bus puikūs.
– Sakėte, jog norėtumėte, kad per Kultūros naktį būtų kuo daugiau šviesos, kurios kai kuriuose šių metų renginiuose galbūt ir trūko.
– Taip. Kitų miestų, kurie yra prisijungę prie geriausius viso pasaulio naktinius festivalius vienijančio tinklo „Nuit Blanche“, rengiamose kultūros naktyse vyrauja vaizdiniai kūriniai – įvairiausios šviesos ir garso instaliacijos.
Būtent jas pamato daugiausia žmonių. Mat šiuos kūrinius galima apžiūrėti visą naktį, tad galima nebijoti pavėluoti. O jei kuris šviesos renginys ar kūrinys nepatinka, gali apsisukti ir eiti kitur nelaukdamas pabaigos. Iš kokio nors koncerto ar spektaklio taip lengvai neišeisi.
Lietuva į „Nuit Blanche“ tinklą priimta pernai. Tai ir tarptautinis aukšto mūsų festivalio renginių lygio pripažinimas, ir galimybė dar labiau plėsti ir stiprinti programą. Mat vis daugiau įdomių užsienio menininkų siūlo mums savo projektus.
Visų net negalime pakviesti, nes nenorime užgožti vietinių sumanymų. Taigi šūkis „Daugiau šviesos!“ reiškia, kad mes siekiame kuo daugiau šviesos reginių įvairiose netikėtose vietose.
Festivalis turėtų tapti kompaktiškesnis, o renginių vietos būtų pažymėtos ryškiai šviečiančiais ženklais, kad žmonės, eidami gatve, galėtų pasižvalgyti aplinkui, o ne žvilgčioti į programą.
Renginys vilioja nemokamos kultūros gausa
* Kultūros naktis – Vilniuje kasmet vykstantis vienos nakties renginys, neturintis analogų Lietuvoje.
* Kultūros naktį galima vadinti vilnietiška švente. Panašūs renginiai kituose šalies miestuose – Kauno naktys ar Turgaus naktis Klaipėdoje – taip ir neįgavo pagreičio.
* Naktinis kultūros ir meno festivalis rengiamas jau 8 metus. Jame per naktį apsilanko apie 100–150 tūkst. vilniečių ir miesto svečių.
* Kultūros naktis – gera vieta savo kūrybą pristatyti jauniems, eksperimentus mėgstantiems kūrėjams.
* Festivalis skatina netradicinėmis priemonėmis sukurtus kūrinius pristatyti viešojoje erdvėje, intriguoja meno žanrų sintezės idėjomis ir kultūros apraiškų įvairove.
* Kultūros naktis – gera proga atskleisti kūrybinį Vilniaus potencialą ir sostinės svečiams pristatyti miestą: ne tik aikštes, bet ir kiemelius, muziejus, koncertų sales.
* Publikai tai galimybė nemokamai aplankyti daugybę kultūros renginių.
* Šiais metais Kultūros naktyje buvo 170 projektų, dalyvavo daugiau nei 500 menininkų, 15 muziejų, 10 švietimo įstaigų, daugiau nei 200 kultūros savanorių.
