Net neatlikus namų darbų ir nepasidomėjus iš anksto, kas per vienas yra tas A.Rieu su savo orkestru, nuspėti, ko tikėtis iš koncerto, buvo galima jam dar neprasidėjus. Scenoje – gausybė dirbtinių margaspalvių gėlių girliandų, įmantriomis arabeskomis išraityti sidabru blizgantys piupitrai, sunkią aksominę užuolaidą, perrištą paauksuota virve su didžiuliu kutu, vaizduojanti vaizdo projekcija. „Bus saldu“, – kirbėjo mintis.
Orkestras su maestro priešakyje, kaip ir buvo įspėję, į salę įžengė lygiai 20 valandą, efektingai pražygiavo pro publiką ir pakilo į sceną. Damos, dėvinčios krinolinus, elegantiški frakuoti vyrai ir pats impozantiškas maestro, pokštai, juokas, žaismingi komentarai – reginys gerokai skyrėsi nuo klasikinio koncerto, tegul ir skirto lengvajam klasikiniam žanrui – valsams.
A.Rieu – olandų smuikininkas, dirigentas ir šoumenas, žiniasklaidos tituluotas „valsų karaliumi“, surado aukso gyslą. Kartu su maždaug pusšimčio muzikantų orkestru ir keliais vokalistais jis keliauja po pasaulį siūlydamas publikai pačius populiariausius kūrinius. Jau tokius populiarius, kad kai kam jie gali pasirodyti net atgrasūs.
Tad ir „Siemens“ arenoje susirinkę klausytojai gavo gerą porciją saldumynų nuo visiškai nuvalkiotų „Akių juodųjų“ iki Dmitrijaus Šostakovičiaus Antrojo valso iš Siuitos estradiniam orkestrui. O tarp šių stulpų – ir „Besame Mucho“, ir „Granada“, ir valsai, operečių ištraukos, ir netgi Vytauto Kernagio „Mūsų dienos kaip šventė“. A.Rieu puikiai išmano, kaip palenkti publiką – jis ne tik griežė, kaip teigiama, Stradivariaus smuiku, bet ir komentavo kiekvieną kūrinį, pristatė dainininkus, žaidė su publika.
Lietuvos klausytojų laukė ir šiokia tokia staigmena – orkestre, kuriame surinkti muzikantai iš viso pasaulio, smuiku griežia ir lietuvaitė – Giedrė Mundinaitė iš Kauno. Antradienio vakarą ji buvo ne tik muzikantė, bet ir vertėja – juk pusę koncerto sudarė A.Rieu komentarai.
A.Rieu kuriamas šou sulaukia ir kritikos strėlių. Antai vokiečių kamerinis ir džiazo dainininkas Thomas Quasthoffas pareiškė, kad nuo A.Rieu griežimo „Sradivarius vartosi karste“, o viena Olandijos klasikinės muzikos radijo stotis savo šūkiu pasirinko frazę: „Jokių Rieu – šimtaprocentinė garantija!“
Tačiau A.Rieu dėl to nei šilta, nei šalta. „Muzika turi gydomąjį poveikį. Tai įrodyta moksliškai, – dėstė jis per koncertą. – Mes scenoje ne tam, kad parodytume, kaip gerai grojame. Mes scenoje tam, kad žmonės gerai praleistų laiką. Tai skamba banaliai, bet žinau, kad tai tiesa.“
Ir publika išties gerai leido laiką, o J.Strausso valso „Žydrasis Dunojus“ garsai net sukėlė ant kojų. Pirmoji žengė garbingo amžiaus pora, o jai iš paskos valso žingsniu pradėjo suktis kelios dešimtys muzikos gerbėjų. Daugiau nei 2,5 valandos trukęs koncertas baigėsi operos „Traviata“ „Užstalės daina“, keliamomis šampano taurėmis ir balionų liūtimi salėje. Tačiau publika plojimais susigrąžino į sceną atlikėjus, kurie valso ritmu besisukantiems klausytojams atliko dar 8 žinomus klasikos kūrinius.
Lietuvoje jau nežinia kiek kartų koncertavęs prancūzų pianistas, populiariosios klasikos atlikėjas Richardas Claydermannas visada sutraukia pilnas sales klausytojų. A.Rieu ir J.Strausso orkestras - multiplikuotas R.Claydermannas - jau turi per 4 tūkstančius gerbėjų (tiek klausytojų susirinko antradienį į „Siemens“ areną) ir gali drąsiai vykdyti savo pažadą sugrįžti į Lietuvą: anšlagas garantuotas.
