Buvo gera saulėtą dieną Kauno gatvėje gerti kavą klausantis bigbendų muzikos ar užkandžiauti Vienybės aikštėje liejantis bliuzui.
Buvo gera nuvažiuoti į Raudondvarį pasivaikščioti prie išgražėjusio dvaro ir pasiklausyti jame įrengtoje naujoje „Kaunas Jazz“ scenoje jaukių bardės baladžių.
Lygiai taip pat gera buvo vakare sugrįžti į šurmuliuojantį džiazo mėgėjų būrį Vytauto Didžiojo universitete tarsi į savo šeimą.
Ištikimas lankytojas
Dėl ypatingos atmosferos „Kaunas Jazz“ daugeliui melomanų tapo neatsiejama pavasario švente. Pavyzdžiui, buvęs architektas Vincenzo Conti į šį festivalį iš Italijos kasmet atvyksta jau 15 metų. Gimtinėje jis taip pat lankosi džiazo fiestose, bet ne nuolat.
„Man patinka, kad Kauno džiazo festivalis yra kompaktiškas, jame nepasiklysi – jis suveda žmones, yra gerai surengtas, – kalbėjo V.Conti. – Man smagu matyti, kaip tobulėja lietuvių muzikantai. Kol buvo daugiau jėgų, iki aušros sėdėdavau „džemuose“.
„Kaunas Jazz“ paskatino Vincenzo nukeliauti ir į kitus Lietuvos miestus.
„Festivalis man daug davė. Jis vertas didesnio tarptautinio populiarumo“, – įsitikinęs V.Conti.
Kita vertus, per keturias festivalio dienas Kaune išgirsi ne tiek jau daug išties įdomios, savitos muzikos.
Apklausus džiazo žinovus, šiemet visų nuomonė sutapo dėl keturių labiausiai pavykusių projektų. Tai JAV džiazo vokalistės Cassandros Wilson, prancūzų dainininkės ir gitaristės Ninos Attal, norvegų saksofonininko Mariuso Neseto ir lietuvio Jano Maksimovičiaus pasirodymai. Jie išsiskyrė savitumu ir kūrybiška dvasia.
C.Wilson nesiliauja ieškoti
C.Wilson Kaune tęsė turą, skirtą kompanijos „Blue Note“ išleisto jos populiaraus albumo „Blue Light ’til Dawn“ 20-mečiui. To nežinodamas jos programą „Žalgirio“ arenoje galėjai palaikyti nauju autoriniu projektu – tokia spontaniška ir nenuspėjama scenoje buvo 58 metų primadona.
Kerimas žemas balsas ir nepakartojamas dainavimo stilius, originalios albumo kūrinių – daugiausia bliuzo – aranžuotės panardino tūkstantinę auditoriją į malonų transą, nors solistė nė trupučio nesistengė įtikti publikai.
Natūralią, šiltą atmosferą koncerte kūrė ir jaukus apšvietimas, darni C.Wilson palyda, kurioje buvo minėtą albumą įgroję gitaristas Brandonas Rossas ir bosininkas Lonnie Plaxico. Antrąja vakaro žvaigžde tapo lūpinės armonikėlės virtuozas Gregoire Maretas, apstulbinęs salę ugningomis improvizacijomis.
Ne veltui C.Wilson prieš koncertą „Lietuvos rytui“ sakė, jog džiazo esmė – neatrastų dalykų paieška. Tie, kuriems teko matyti šią artistę anksčiau, dabar ją išgirdo kitokią – kur kas daugiau džiazuojančią, dinamiškesnę.
Ateities žvaigždės
Prancūzų vokalistę N.Attal taip pat atpažintum vos jai pravėrus burną iš savito, bet spigoko balso tembro.
Vienas bliuzo vilkas ją taikliai apibūdino kaip Janis Joplin ir Norah Jones hibridą. Smulkutė mergina stebino ir galingu gitaros improvizacijų polėkiu.
Prancūzų grupės muzikoje natūraliai susilydė džiazroko, fanko, bliuzo spalvos, Karibų ritmai. Ji liejosi taip lengvai, smagiai ir stilingai, kad valandos klausantis bėgo nepastebimai.
Klube „Combo“ ši charizmatiška kompanija savo hipnotizuojamu šou sukėlė furorą, o paryčiais taip įsismagino, kad vienam muzikantui teko siūti praskeltą galvą.
Pagal unikalų receptą įvairiausius muzikos elementus – nuo laisvojo džiazo obertonų iki skandinaviškų ritmų – savo projekte „Marius Neset Birds“ sujungė norvegų saksofonininkas M.Nesetas.
24-asis „Kaunas Jazz“ patvirtino festivalio krikštatėvio Jono Jučo mintį, jog dažnai džiazo Olimpo dar nepasiekę menininkai būna įdomesni už didžiausio kalibro žvaigždes.
Tiesa, pastarųjų šiemet taip pat nestigo. Daugeliui klausytojų festivalio viršūnėmis tapo JAV gitaristo Pato Metheny „Unity Group“ koncertas Vilniuje ir JAV „fusion“ legenda „Spyro Gyra“, sugrįžusi į Kauną po 10 metų pertraukos. Šiai grupei atiteko ir „Kaunas Jazz Award“ apdovanojimas.
„Džemus“ pakeitė šokiai
„Žmogus turi pasirinkti, ką daro ir dėl ko“, – įsitikinęs saksofonininkas J.Maksimovičius. Jis festivalyje pristatė net du projektus ir abu – nevengdamas rizikos.
Saksofonininkas įkvėpė improvizuoti akademinio išsilavinimo lenkų kariljonininkę Moniką Kazmierczak ir pasirodė Kauno sinagogoje su šventės debiutantais – klavišininku Tomu Dičiūnu bei persimetusiu į roką savo bičiuliu būgnininku Aleksandru Kazakevičiumi.
Tai buvo jaudinamai atviras, kupinas skausmingų proveržių pokalbis su savimi ir Dievu.
„Gabius žmones reikia stumti iš šešėlio“, – neabejojo Janas. Jį patį dar antrakursį studentą 1997-aisiais į „Kaunas Jazz“ atsivežė Petras Vyšniauskas ir įstūmė į naktinių „džemų“ sceną muzikuoti su džiazo didmeistriais.
„Man tai buvo gera mokykla, – prisimena J.Maksimovičius. – Anuomet „džemai“ būdavo labai įvairūs – grodavome bibopą, svingą, fanką, netgi laisvąjį džiazą po penkias valandas, eksperimentuodavome.
Dabar visa tai pakeitė šokiai pagal kviestinių grupių ritmus, nes publiką taip lengviau įaudrinti.“
Ne vienam Janui, bet ir dar kai kuriems salstelėjusi atrodė ir festivalio programa.
Kita vertus, festivalio publikai programa patinka – tai liudijo pilnos salės.
„Kaunas Jazz“ atvėrė naujas erdves
24-asis „Kaunas Jazz“ tapo vienu didžiausių per šio festivalio istoriją. Jame muzikavo daugiau kaip 200 atlikėjų būrys, net šeši bigbendai.
Pirmą kartą publika apsilankė buvusiose Raudondvario dvaro arklidėse, kuriose įsikurs menų inkubatorius. Specialiai austrų vokalistės S.Sawoff trio koncertui buvo paskubėta įrengti per 500 klausytojų vietų salę. Ji buvo pilnutėlė. Manoma, kad naujoji salė taps nuolatiniu „Kaunas Jazz“ tašku.
Visą praėjusio šeštadienio popietę nuotaikingas džiazas liejosi nuo Laisvės alėjos iki Kauno rotušės aikštės nusidriekusioje Džiazo gatvėje. Prie Miesto sodo ir keliose skirtingose gyviausios senamiesčio arterijos vietose pasikeisdami muzikavo veržlūs, dar nedaugeliui žinomi Kauno J.Gruodžio bei Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatorijų kolektyvai ir svečių bigbendai iš Vokietijos bei Ukrainos.
Džiazo gatvės eksperimentas įkvėpė muzikuoti ir festivalio bičiulį dailininką M.Juodį. Šis menininkas kasmet pakviečia džiazo mėgėjus į savo parodas, o šįkart galerijoje ALM pristatydamas juvelyrikos kolekciją dar ir surengė pasirodymą su muzikantų kompanija po gretimu balkonėliu Džiazo gatvėje.
