Festivalio įkūrėjas Jonas Jučas šiais laikais jo rengėjams padeda patarimais – renginį yra perdavęs į dukters Indrės rankas. Žiūrėdamas į šių metų programą jis turėtų jaustis ramus – džiazo klausytojams tikrai nepritrūks efektingų koncertų.
JAV vokalo dievaitės Cassandros Wilson koncertas „Žalgirio“ arenoje, geriausiu džiazo gitaristu tituluojamo amerikiečio Pato Metheny pasirodymas Vilniaus Pramogų arenoje, džiazroko veteranų „Spyro Gyra“ sugrįžimo vizitas, jaunasis norvegų džiazo šviesulys Marius Nesetas – šiais vardais didžiuotųsi bet kuris džiazo renginys.
Lietuviai irgi nepamiršti – Janas Maksimovičius, Ąžuolas Paulauskas, „JazzWay“ ir kiti šalies muzikantai papuoš festivalio muzikinį paveikslą.
Ketvirtadienį prasidėsiantis džiazo šėlsmas nutils tik vėlų sekmadienio vakarą – ir festivalio „tėtis“ J.Jučas jo jau nekantriai laukia.
– „Kaunas Jazz“ šįmet vyks 24-ąjį kartą. Tai daug ar mažai? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Jučo.
– Gana solidus skaičius. „Vilnius Jazz“ yra keleriais metais vyresnis festivalis, o Birštono džiazo festivalis apskritai labai senas. Tiesa, jis vyksta kas antrus metus.
– Kokių naujovių festivalis pasiūlys šiais metais?
– Viena svarbiausių – Džiazo gatvės renginiai. Keturiose miesto centre ir senamiestyje įrengtose scenose gros džiazo kolektyvai iš Lietuvos, Ukrainos ir Vokietijos, koncertų galės klausytis visi norintys.
Šiuo projektu akcentuojame galimybę pasirodyti jauniems muzikantams. Tikiu, kad tai tikrai pagyvins miestą – ir tada, kai jie gros, ir kai nešini instrumentais keliaus iš vienos scenos į kitą.
Ar šie koncertai taps kasmete tradicija, dar negaliu pasakyti. Jei patiks kauniečiams ir svečiams – galbūt kartosime ir kitąmet. Kol kas tai – eksperimentas.
Kita naujiena – koncertas buvusiose Raudondvario dvaro arklidėse, kur dabar įsikūręs menų inkubatorius. Ten dar ne viskas įrengta, bet aplinka labai gražiai sutvarkyta, koncertui vieta jau tinkama.
Pakvietėme padainuoti austrų atlikėją Susaną Sawoff – beveik visi 500 bilietų jau išpirkti. Manau, „Kaunas Jazz“ koncertai šioje erdvėje nuo šiol vyks kasmet.
– C.Wilson, P.Metheny, „Spyro Gyra“ – tai tik keletas ryškių šių metų festivalio žvaigždžių. Kaip pats vertinate jo programą?
– Sulauksime daug nuveikusių, visame pasaulyje pripažintų žvaigždžių, kurios turi daug apdovanojimų statulėlių. Malonu, bet tai nėra pagrindinis mūsų festivalio tikslas. Didžiausio ryškumo žvaigždes kviečiame kasmet.
Bet dar įdomesni dažnai būna tokių aukštumų dar nepasiekę atlikėjai, kuriuos irgi stengiamės surasti ir pakviesti.
– „Kaunas Jazz“ – bene vieninteliai, kurie džiazo atlikėjų koncertą kasmet rengia didžiojoje Kauno arenoje.
– Taip, bet festivalis nefantazuoja, kad parduos keliolika tūkstančių bilietų. Atskiriame trečdalį arenos erdvės, ten ir vyksta koncertas. Aplinka tampa jaukesnė, akustinės savybės – tinkamos džiazui. Šįmet ten dainuos C.Wilson, tikimės sulaukti maždaug 3 tūkstančių žiūrovų.
– Kurių trijų koncertų pats nieku gyvu nepraleistumėte?
– Man labai smalsu sulaukti norvegų saksofonininko M.Neseto koncerto, kuris Kaune vyks ketvirtadienį. Daug kas jį lygina su Norvegijos saksofono legenda Janu Garbareku. Įrašai puikūs, įdomu, kaip tai skambės gyvai.
Žinoma, „Spyro Gyra“ – tikros JAV džiazroko legendos. Jų muzika nemirtinga, kaip ir grupės „Earth, Wind & Fire“. Prieš dešimt metų jie grojo Kaune, bet šįkart pristatys geriausios savo kūrybos programą, kuri aprėps visą 40 metų trunkančią karjerą.
Būtina paminėti ir C.Wilson. Vien tai, kad daugiau nei dešimt metų svarbiausias džiazo žurnalas „Downbeat“ ją rinko geriausia džiazo vokaliste, daug ką pasako. Balsas – žemas, neįprastas moteriai, labai įdomus. Be to, su ja atvykstantys muzikantai labai gerai žinomi.
Bet aš raginčiau pasistengti išgirsti visus koncertus. Bendradarbiaudami su agentūra „Live Nation Lietuva“ pakvietėme amerikiečių gitaristą P.Metheny, kurio koncertas penktadienį vyks Vilniuje. Kokią programą jis sugros – tai intriga ir man. Bet kuriuo atveju bus puiku, nes jis – didelis gitaros meistras.
– Ar nekyla rizika išlepinti publiką?
– Jaučiame, kad jau šiek tiek išlepinome. (Juokiasi.) Žiūrovai jau daug matė, žvelgia kritiškai, vieni nori naujovių, kiti – kaip tik senų džiazo vilkų.
Bet ir tais laikais, kai buvau prie festivalio vairo, ir dabar festivalis nesiekė įtikti publikai. Norime formuoti kiek įmanoma geresnį „Kaunas Jazz“ publikos skonį. Ir tam turime daug būdų.
Pavyzdžiui, po atviru dangumi rengiame koncertus, kuriuose skamba lengviau suprantama, bet džiazui artima muzika. Gal šiandien žiūrovas ateis 15 minučių pasiklausyti koncerto, kuris nemokamai vyksta Kaune. Arba pažiūrėti fejerverko ar mados šou. O tada pajus norą ateiti į sudėtingesnį koncertą, kur svarbus kiekvienas garso niuansas.
Mano akimis, į pagrindinius „Kaunas Jazz“ koncertus ateinanti publika jau puikiai išmano džiazą ir atitinkamai reaguoja. Tai džiugu, bet ir galvos skausmas, nes susimokėjęs už bilietą jis turi likti patenkintas.
– Kasmet pasitaiko atlikėjų, stebinančių savo reikalavimais. Šie metai – ne išimtis?
– Taip, dukra jau pasakojo apie C.Wilson. Kiek kalbėjomės su kitų festivalių rengėjais, jos visi laukia su lengva baime. (Juokiasi.) Svarbi kiekviena smulki detalė – nuo to, kaip ją galima fotografuoti, iki automobilio, kuriuo ji turi būti vežiojama.
Kita vertus, daug sykių susidūrėme su tokia situacija – reikalavimų sąrašą it burbulą išpučia vadybininkai, o atvykusios žvaigždės pasirodo esančios paprasti, kuklūs, šilti menininkai.
Manykime, kad bus panašiai. Tačiau įgyvendinti visas sąlygas, surašytas sutartyje, mes tiesiog privalome.
– Per 24 metus Lietuvai pristatėte gausybę ryškiausių pasaulio džiazo vardų. O kokių atlikėjų dar norėtumėte pasikviesti?
– Tai sudėtingas klausimas, nes mūsų norai ne viską lemia. Pakviesti artistą – gana sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, logiškiausia juos kviesti tada, kai jie gastroliuoja Europoje. Kitaip – daug brangiau.
Jau daugybę metų svajoju, kad festivalyje pagrotų amerikiečių gitaristas George’as Bensonas. Vienais metais „Kaunas Jazz“ buvo labai arti šio tikslo.
Tačiau įdomi problema – šis muzikas faktiškai niekada negastroliuoja tuo metų laiku, kai vyksta „Kaunas Jazz“. Būtų galima jį pakviesti išskirtinio koncerto, bet honoraras būtų neprotingai didelis.
Net jei festivalis turėtų pakankamai pinigų, tai būtų nelogiška suma. Nepateisinama puota bado metu, ir tiek.
Kita pavardė – Stevie Wonderis su džiazo muzikos programa. Bet ji šiame kontekste – iš fantastikos srities. Festivalis tikrai neišgalėtų jo pakviesti. Galbūt didžiosios šalies koncertų agentūros galėtų rizikuoti.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kasmet užauga naujų nuostabių menininkų, kuriuos Lietuva nepakankamai gerai žino. Jų eilė tiesiog dar neatėjo.
Pavyzdžiui, pernai festivaliui labai pasisekė. Koncertą jame surengė amerikiečių dainininkas Gregory Porteris, kuris šių metų sausį gavo „Grammy“ statulėlę už geriausią metų džiazo vokalo albumą.
Kalbėtasi dėl galimybės šįmet jį vėl pasikviesti, tačiau honoraras išaugo keturgubai. O dabar – jau net šešiagubai.
Kai jis atvyko pernai, dar nebuvo tokia superžvaigždė. Šįmet jo vizitas būtų suvalgęs labai didelę renginio biudžeto dalį.
Tačiau ateityje mes vis tiek mėginsime jį dar kartą pakviesti. Labai geras atlikėjas.
– Kitais metais „Kaunas Jazz“ vyks 25-ąjį kartą. Jau braižomi jo kontūrai?
– Jo dar reikia sulaukti. Bet turime planų, nors mano idėjas šeima lengvai kritikuoja. (Juokiasi.) Dukros Indrės žodis – lemiamas.
Man norėtųsi, kad jubiliejiniame festivalyje skambėtų bent vienas monumentalus kūrinys ar projektas, paruoštas būtent šiam renginiui. Pastaruosius keletą metų to neturėjome, nors anksčiau jų būdavo dažnai.
Tikiu, kad kitą pavasarį sulauksime iškilių muzikų, kurie pas mus jau grojo, su kuriais išliko puikūs santykiai.
