Neseniai „Sotheby’s“ aukcionas paskelbė apie rinkoje pasirodžiusį A.Stradivariaus „Macdonald“ altą, kuris įkainotas net 45 milijonais JAV dolerių (beveik 112 mln. litų). Du to paties meistro auksinio periodo – pagamintus po 1712-ųjų smuikus netrukus išgirsime Vilniuje.
Balandžio 17 dieną Nacionalinėje filharmonijoje britų smuikininkė Nicola Benedetti grieš 1717-ųjų „Gabriel“ smuiku.
Gegužės 24-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre skambės 1724-ųjų „Abergavenny“ smuikas – juo grieš graikų kilmės solistas Leonidas Kavakos su Londono simfoniniu orkestru, diriguojamu Danielio Hardingo.
Gegužės 2-ąją išgirsime ir ankstyvesnį – 1690-ųjų – A.Stradivariaus smuiką. Juo LDK Valdovų rūmuose su Šv.Kristoforo kameriniu orkestru gros viešnia iš Jungtinės Karalystės Aisha Syed.
Atliko eksperimentą
Minėti smuikai nėra artistų nuosavybė. Investuojantys į brangius instrumentus bankai ir fondai mielai juos skolina ir nuomoja solistams: reti smuikai keliauja iš rankų į rankas, nuolat skamba koncertuose ir muzikos įrašuose.
Tačiau šimtmečius gyvuojantis mitas, kad senųjų meistrų instrumentai yra nepranokstami, pamažu sklaidosi.
Prieš savaitę skaudų smūgį legendai sudavė solidžiame amerikiečių mokslo žurnale „PNAS“ („Proceedings of the National Academy of Sciences“) pasirodžiusi studija, paskelbusi daugiau kaip prieš metus atlikto eksperimento rezultatus.
Eksperimento metu prancūzų mokslininkė Claudia Fritz ir JAV smuikų meistras Josephas Curtinas pasiūlė dešimčiai pripažintų smuikininkų įvertinti šešis naujus europietiškus ir amerikietiškus bei šešis senųjų italų meistrų, tarp jų net penkis A.Stradivariaus auksinio periodo, smuikus.
Net šeši eksperimento dalyviai neatskyrė A.Stradivariaus kūrinių nuo naujų smuikų, gyvuojančių nuo kelių dienų iki dešimties metų.
Tiksliau, jiems ir nereikėjo nustatyti instrumentų amžiaus, tik išsirinkti patraukliausią smuiką savo tariamam koncertų turui.
Paaiškėjo, kad smuiko amžius ir kilmė nieko nereiškia. Solistai maždaug vienodai įvertino naujų ir senų smuikų tembrines savybes.
Beveik visi smuikai jiems patiko labiau už jų nuosavus.
Nustebino ne visus
Eksperimentas vyko pritemdytoje Paryžiaus scenoje. Dalyviai grojo su tamsiais suvirintojų akiniais, kad nematytų instrumentų.
Tyrimo rezultatai tik pakartojo 2010-aisiais Indianapolyje (JAV) profesorės C.Fritz atlikto eksperimento išvadas ir privertė ne juokais sunerimti verslininkus, gyvenančius iš brangių instrumentų nuomos.
„Manęs tyrėjų išvados nenustebino, – prisipažino viena eksperimento dalyvių kanadietė smuikininkė Yi Jis Susanne Hou. – Per savo karjerą esu išbandžiusi daugiau kaip 50 A.Stradivariaus ir Giuseppe Guarneri smuikų, bet taip pat sėkmingai grojau ir net laimėjau tarptautiniuose konkursuose šiuolaikiniais.“
„Svarbiausia šio tyrimo išvada – šiuolaikiniai meistrai gamina fantastiškus instrumentus, kurie gali konkuruoti su 100 kartų brangesniais senaisiais. Tai nuostabu!“ – džiaugėsi amerikiečių smuikininkė Giora Schmidt.
Vilniuje koncertuosiančios A.Syed smuiko restauruotojas taip pat neslėpė, kad atskirti senojo meistro originalą nuo kopijos gali tik nepaprastai įgudusi ausis.
Duomenys bus patikslinti
Vis dėlto eksperimento rezultatų neverta suabsoliutinti. Juk kiekvienas smuikas, kaip ir žmogus, turi savo sielą ir charakterį. Juos perprasti ir atskleisti reikia laiko. Ar įmanoma trumpalaikio eksperimento metu sužinoti visas smuiko paslaptis?
Patys atlikėjai pripažįsta, kad tas pats instrumentas skirtingose rankose skamba kitaip.
Net stygas smuikininkai pasirenka pagal savo grojimo manierą ir skonį.
Tačiau C.Fritz ir J.Curtinas dar tik pradėjo publikuoti savo tyrimo išvadas. Artimiausiais mėnesiais jie paviešins klausytojų, stebėjusių eksperimentą iš salės, potyrius ir palygins objektyvias akustines instrumentų savybes su subjektyviais atlikėjų ir klausytojų vertinimais.
Per gaisrą gelbėtų smuiką
Nicola Benedetti
Smuikininkė
„Jei kiltų gaisras, pirmiausia gelbėčiau smuiką ir tik tada imčiausi katės. Dievinu savo instrumentą iki išprotėjimo. Kiekvienas smuikininkas turi savo garsą – jei kitas atlikėjas pamėgintų griežti mano smuiku, jis skambėtų visiškai kitaip. Žinoma, galėčiau griežti ir kitu smuiku, bet šis man – ypatingas. Beveik neišeinu be jo iš namų. Prisimenu tik kelis tokius atvejus – tuomet jaučiausi tarsi būčiau išėjusi be rankų.“
