Italų kompozitoriaus Gioachino Rossini komiškos operos „Sevilijos kirpėjas“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – jau šį vakarą, o jos režisierius ispanas E.Sagi karštligiškai rengiasi pasaulinei kitos operos premjerai Bilbao teatre.
„Labai gaila, kad penktadienį nebūsiu Vilniuje. Taip susiklostė aplinkybės, – apgailestavo menininkas telefonu iš Bilbao. – Bet neabejoju, kad mano idėjas asistentė ir šios operos choreografė Nuria Castejon perteiks sėkmingai.
Mes kartu pastatėme daugybę spektaklių įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų – ir „Sevilijos kirpėjo“ premjerą San Fransiske, kuri perkeliama į Vilniaus sceną.“
– Esate pastatęs daug komiškų operų. Tai jūsų silpnybė? – paklausiau režisieriaus E.Sagi.
– Kažkodėl gaunu daug pasiūlymų iš teatrų imtis šių operų. Gal mano spektakliai jiems atrodo patrauklūs ir linksmi?
Tiesą sakant, klounados ir pigaus juokinimo scenoje nemėgstu – komizmas turi būti subtilus ir elegantiškas.
Tačiau specialiai nesistengiu ieškoti išskirtinio kūrinių rakurso. Manau, kiekvieno kūrėjo stilius, savitas humoras atsiskleidžia savaime. Taip yra ir „Sevilijos kirpėjo“ atveju.
Kadangi esu ispanas, visą gyvenimą praleidęs Ispanijoje – žinoma, išskyrus dažnas kūrybines komandiruotes, man natūraliai norisi ispaniško siužeto operose perteikti gimtinės koloritą.
Ir, tikiuosi, sekasi tai geriau negu kitataučiams. Tai – mano kraujyje. Galbūt dėl to ypač dažnai esu kviečiamas statyti „Karmen“.
Komiškos operos tikrai nėra mano aistra. Dažnai režisuoju ir tragedijas.
– Ar jums nebūtų smalsu pamatyti, kaip lietuviai perteiks scenoje ispanišką atmosferą?
– Žinau, kad mano asistentė Nuria Vilniuje turėjo daug darbo. Ne dėl to, kad lietuviai būtų silpni artistai. Anaiptol. Ji gyrė lietuvių artistinius gebėjimus.
Tikiu, kad lietuviai gali būti ne mažiau aistringi už ispanus. Tačiau šiauriečiams ypač kietas riešutėlis – itališki rečitatyvai. Tai didžiausia problema statant G.Rossini.
O mano paties visas idėjas, neabejoju, Nuria perteikė solistams priimtiniausiu ir natūraliausiu būdu. Ji jau dešimt metų kuria choreografiją mano spektakliams, yra nepavargstanti.
Aišku, San Fransisko ir Vilniaus versijos nebus identiškos vien jau dėl to, kad skirsis dainininkai. Jie visuomet suteikia personažams savitų spalvų.
– Kas jus sulaikė nuo kelionės į Vilnių?
– Operos „El Juez“ („Teisėjas“) pasaulinė premjera.
Šis austrų kompozitoriaus Christiano Kolonovitso kūrinys – pirmasis mano karjeroje, parašytas amžininko, rengiamas kartu su autoriumi.
Tai veikalas apie realius įvykius Ispanijoje Francisco Franco diktatūros laikais.
Režisuoti „El Juez“ man pasiūlė legendinis tenoras José Carreras, grįžtantis į operos sceną pagrindiniu vaidmeniu šiame veikale.
Didžiuojamės, kad Bilbao teatras prie to prisidės. Rengiamės premjerai su dideliu įkarščiu. Ji – po poros savaičių.
Panaši situacija buvo 2010-aisiais, kai į Vilniaus sceną buvo perkeliama mano režisuota Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Figaro vedybos“.
Buvau susaistytas kito kontrakto, tad atvykti į Lietuvą negalėjau. Tikiuosi, kad kitą kartą pavyks.
Dirba visame pasaulyje
E.Sagi gimė Ispanijos mieste Ovjede. Jo senelis, tėvas ir dėdė buvo dainininkai, bet jis pats iš pradžių baigė filosofijos ir literatūros studijas vietos universitete, o vėliau studijavo muzikologiją Londone.
Kaip režisierius debiutavo 1980 m. gimtajame mieste pristatęs G.Verdi „Traviatą“. 1990–1999 m. E.Sagi buvo Madrido sarsuelos teatro vyriausiasis režisierius, 2001–2005 m. – Madrido karališkojo teatro meno vadovas, nuo 2008-ųjų vadovauja Bilbao „Teatro Arriaga“.
E.Sagi kuria spektaklius nuo baroko kūrinių iki sarsuelų ir šiuolaikinių operų. Jis režisavo įvairiuose pasaulio teatruose ir festivaliuose, tarp jų – Milano „Teatro alla Scala“, Paryžiaus „Theatre de l’Odeon“ ir „Theatre du Chatelet“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Los Andželo, Vašingtono, San Fransisko, Hjustono operose, Naujojoje Izraelio operoje, Vienos „Volksoper“, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Šveicarijos ir Japonijos teatruose, Honkongo operos festivalyje.
Itin pavykusi E.Sagi režisuota opera „Kelionė į Reimsą“, nuo 2001 m. kasmet rodoma G.Rossini operos festivalyje Italijos mieste Pezare. Madrido karališkajame teatre menininko pastatytas „Sevilijos kirpėjas“ 2006 m. buvo įvertintas „Lirico Teatro Campoamor“ premija.
