Trimitininkui savo naują kūrinį skyrė ir fotomenininkas Vytautas Suslavičius: Birštono kultūros centro sieną festivalio proga papuošė V.Ramošką įamžinusi fotokompozicija iš serijos „Įkalinti džiaze“
.Laureatas pusiau rimtai, pusiau juokais prisipažino lrytas.lt, kad panašiai ir jaučiasi: „Žinau, kad niekada nepasieksiu savo idealo, ir tai kelia neviltį. Pasiklausius, kaip šiandien groja jaunimas, norisi persikvalifikuoti. Manau, būčiau puikus santechnikas“.
Šiemet Birštono festivalyje V.Ramoška dalyvauja dviejuose projektuose. Penktadienį jis užbūrė salę savo solo grodamas su Vilniaus džiazo orkestru. Šeštadienį trimitininkas pasirodė Dainiaus Pulausko grupės ir Kauno bigbendo bendrame projekte.
Muzikantui kiekviename Birštono festivalyje tenka kilti į sceną ne vieną kartą. Jis – D.Pulausko grupės ir Kauno bigbendo solistas, taip pat groja su kitais šalies orkestrais, muzikuoja įvairiuose kameriniuose ansambliuose.
Be to, Valerijaus trimitas skamba LRT grupės, šiuolaikinės akademinės muzikos projektuose.„Birštonas – mano antri namai. Čia prasidėjo mano karjera“, – sakė trimitininkas.
V.Ramoška debiutavo Birštone dar 1990-aisiais, kai dirbo muzikantu Trakų restorane „Nendrė“. „Buvo klaikūs laikai. Viena ranka grodavau trimitu, kita akompanuodavau sau klavišais, – prisiminė Valerijus. – Iš pradžių kiek pagrodavau džiazą, kaip jį tada supratau, o po to prasidėdavo juodas darbas – reikėdavo dainuoti šlagerius nuo George‘o Michaelo iki „Belyje rozy“.
Perėjau visas kultūras. Džiazo įrašus šifruodavau naktimis – atmintinai mokiausi Dizzy Gillespie, kitų meistrų kūrinius nesuprasdamas, kodėl jie taip grojo“.
Tačiau netrukus po debiuto Birštone Valerijų susirado džiazo klavišininkas D.Pulauskas ir pakvietė dirbti „Oktavos“ ansamblyje. Taip 1990-aisiais prasidėjo šių džiazo meistrų bendradarbiavimo epopėja, trunkanti iki šiol. Su D.Pulausko grupėmis trimitininkas apkeliavo daugiau kaip 100 džiazo festivalių keturiuose žemynuose.
V.Ramoška bendradarbiavo su visais Lietuvos džiazo korifėjais, tarp jų – Vladimiru Čekasinu, Vladimiru Tarasovu, Liudu Mockūnu, Petru Vyšniausku, Vytautu Labučiu, Skirmantu Sasnausku, Leonidu Šinkarenka.Šiandien jis dėsto trimitą ir džiazo improvizaciją Vilniaus kolegijoje, ugdo džiazo jaunimą Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje.
Tačiau menininkas prisipažįsta, kad niekada nebuvo patenkintas savo grojimu – dėl to nėra išklausęs nė vieno savo įrašyto albumo.
