Į festivalio sceną jau 18-tą kartą pakilusį jo rengėją penktadienį pilna Birštono kultūros centro salė sutiko ovacijomis. „Visi senstame, keičiamės, kai kas bando keisti net pasaulio sienas, o Birštono festivalis išlieka jaunas“, – juokavo jau du dešimtmečius iš seniausios šalies džiazo šventės scenos bendraujantis su klausytojais renginio vedėjas Darius Užkuraitis.
Unikalu, kad senutis, supamas ištikimų gerbėjų dar nuo 1980-ųjų festivalis nepraranda energetinio užtaiso ir užkrečia džiazo azartu jaunąją kartą. Jau pirmąją dieną 18-asis džiazo festivalis „Birštonas“ pritvinko karščio, koks paprastai būdavo jam įsibėgėjus.
Šventę nuotaikingai pradėjo scenos asai – džiazo vokalisto Stepono Januškos grupė „Jazzway“ iš Klaipėdos ir vilniečio perkusininko Gedimino Laurinavičiaus projektas „Gedas ir draugai“. Daugiausia Vakarų Lietuvoje koncertuojantys virtuoziški uostamiesčio muzikantai publikai iš kitų kraštų tapo maloniu atradimu.
O vilniečių pasirodymas priminė audringus Vilniaus džiazo kvarteto laikus ir teatrines išdaigas, mat G.Laurinavičius vėl subūrė legendinę ketveriukę – grodama senus gerus standartus ji meistriškai žaidė klausytojų emocijomis. Šiandien taip jausmingai, ko gero, jau niekas negroja. „Ir negros“, – patikino grupės klavišininkas Olegas Molokojedovas, neatsispyręs pagundai sėsti prie „Hammond“ vargonų.
Laimė, paskrajoti šiemet gali ir pianistai – išklerusį „Estonia“ fortepijoną festivalio scenoje pakeitė naujas „Yamaha“ instrumentas. Jau pirmąją dieną jis labai pravertė.
Projekto „Itališkos džiazo spalvos“ pianistą Paolo Garbiną klaviatūra, atrodė, nešte nešė. Itališkas džiazas (daugiausia saksofonisto Tommaso Troncono kompozicijos), pristatytas įdomaus jaunų italų ir lietuvių kolektyvo, tapo gražia nauja Birštono džiazo paletės spalva ir ženklu, kad šios šalies džiazo kūrėjai bei atlikėjai yra verti kur kas didesnio dėmesio, negu sulaukia Lietuvoje.
Tačiau ryškiausių spalvų fejerverku pirmos dienos džiazo maratoną Birštone užbaigė Remigijaus Rančio vadovaujamas Vilniaus džiazo orkestras, subūręs jaunąsias šalies džiazo pajėgas, ir brazilų dainininkė Denise Fontoura bei Mozambiko būgnininkas, gitaristas ir vokalistas Deodato Siquiras. Braziliškas ir afrikietiškas melodijas kartu su jais niūniavo ir publika, nenoriai paleidusi atlikėjus iš scenos prieš vidurnaktį.
„Man labai patinka šis projektas, – lrytui.lt sakė Estijoje gyvenanti D.Fontoura. – Jo aura ypatinga, nes R.Rančys dievina brazilišką muziką. Scenoje jaučiu šių muzikantų įkvepiančią energiją“.
R.Rančys prisipažino visai salei, kad prieš dešimt metų net apsiverkė iš laimės, gavęs dovanų braziliškos muzikos albumą. „Negalėjau net įsivaizduoti, kad vieną jo dainų atliksime Birštone“, – džiaugėsi dirigentas.
Vilniaus džiazo orkestras – taip pat iš meilės muzikai atsiradęs stebuklas. Kolektyvas yra Birštono festivalio kūdikis, debiutavo čia prieš dvejus metus. Orkestras iki šiol nesurado prieglobsčio, bet sėkmingai gyvuoja.
„Viskas vyksta savaime – gauname pasiūlymų iš kitų festivalių ir dirbame už minimalų atlygį, – aiškino R.Rančys. – Svarbiausia, kad galime daryti tai, kas mums patinka“.
Šių metų Birštono džiazo festivalio programoje – 18 projektų, kurių pusė buvo parengti šio festivalio užsakymu. Per tris šventės dienas Birštono kultūros centro scenoje pasirodys apie 200 muzikantų iš Lietuvos ir dešimties užsienio šalių.
