Grupė debiutavo 2012-aisiais grodama Lietuvos scenose Kęstučio kompozicijas, vedė meistriškumo pamokas šalies jaunimui. Neseniai ji išleido Niujorke lietuvio albumą „Lights of Darkness“ ir pristatė jį JAV.
Dabar projektas tęsiamas Lietuvoje - kvintetas K.Vaiginio muziką šeštadienį atliks Birštono džiazo festivalio scenoje.
- Ar sunku pelnyti tokios solidžios kompanijos pasitikėjimą, rasti bendrą kalbą skirtingų pasaulių ir kultūrų atstovams? – paklausiau K.Vaiginio.
- Mes visi žinome džiazo kalbą, kaip kas groja – mūsų keliai vingiuoja greta. Neseniai ekspromtu koncertavau su bičiuliais iš studijų Amsterdame laikų – netikėtai susitikome Stambule. Kai esi sukaupęs nemenką scenos patirtį ir žinių bagažą, tokiems susitikimams nereikia ilgai rengtis.
Su kvintetu mes puikiai susigrojome jau per pirmąjį turą 2012-aisiais. Tarp kitko kompaktinės plokštelės įrašai buvo net ne mano, o A.Sipiagino idėja. Toks paskatinimas labai įkvepia.
Albumo muziką rašiau jau žinodamas, kas gros. Taigi man rūpėjo ne kokie nors užjūrio standartai, o perteikti savo idėjas konkretiems žmonėms kalba, kurią visi mes žinome.
Visą laiką dirbu, todėl ir esu ten, kur esu. Kai daug keliauji, matai, kokia didelė yra konkurencija muzikos pasaulyje – negali sau leisti užmigti.
Lietuvoje kiti tempai, tam tikra prasme yra patogu gyventi: jei apsnūsi, neturėsi savo interneto svetainės, neleisi albumų, niekur iš čia taip ir neišlįsi.
- Tačiau norint įsiamžinti, be viso kito, reikia daug pinigų. Ar iš koncertų tiek uždirbti įmanoma?
- Taip, įrašai kainuoja labai brangiai. Tačiau vienas už santaupas perkasi naują automobilį, o kitas išleidžia knygą ar kompaktinę plokštelę. Kartais tenka pasiskolinti, kad darbų ratas suktųsi.
Visi menininkai yra šiek tiek pamišę. Kiek brandžių muzikantų kuria negalvodami apie išlaidas, groja nemokamai tam, kad išvežtų savo kolektyvą ir pristatytų savo kūrybą taip, kaip nori.
Grupės lyderis nebūtinai visada gauna honorarą. Negali kolegai ar kviestiniam muzikantui sumokėti mažiau, negu pažadėjai, net jei aplinkybės to reikalauja. Tokia profesionalų etika. Vienas mano principų – niekada nelaužyti pažadų.
Jei atsivežu į Lietuvą amerikiečius, tai nereiškia, kad ilgai gyvensiu iš tos turnė. Aš taip pat neskaičiuoju išteklių kurdamas. Vien muzikavimas su tokio kalibro atlikėjais kaip D.Berkmanas ir A.Sipiaginas, savos muzikos įrašai žymioje Niujorko studijoje „Systems two“ man buvo likimo dovana, svajonės išsipildymas. Muzikantą pirmyn veda vizija.
- Ar jūsų vizijoms nieko nenutinka? Grįžęs iš studijų užsienyje buvote įkūręs įdomų bigbendą „Independent Artists Ensemble“, kurio jau nebėra. Rengėte koncertus Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, kurie jau – taip pat praeitis.
- Kiekvienas metas atneša savo idėjų. Aš nesu akademijos dėstytojas, kuris įsidarbina ir laukia pensijos, o po to atsigulęs žiūri televizorių. Aš – laisvas artistas ir darau, ką noriu.
Manau, mums tam ir duotas toks trumpas gyvenimas, kad įlietume į jį naujo, gaivaus dvelksmo, skubėtume daug ką išbandyti.
Savo projektais nesirašau sutarties visam gyvenimui. Su bigbendu mes surengėme šaunų koncertų ciklą. Buvo smagi patirtis ir iššūkis suburti į didelį kolektyvą gabius bendraamžius. Galėjome savo veiklą tęsti, bet niekas jos nepalaikė, o pavežti tokį kolektyvą – ne vieno žmogaus jėgoms.
Beveik metus vyko džiazo koncertai teatre. Tokie projektai reikalauja didelio pasišventimo ir daug laiko. Daromi su meile, jie visada pasiteisina. Tačiau kai pats dalyvauji dar 4-5 projektuose, rašai muziką, ir visi metai yra užpildyti koncertais, kitai veiklai nebelieka erdvės.
Šiuo metu mano didžiausias rūpestis – kvinteto turnė po Lietuvą. Pristatyti tokio lygio muzikantų kolektyvą nėra lengva užtuotis. Pavyzdžiui, A.Sipiaginas yra grojęs Michaelo Breckerio, Dave‘o Hollando grupėse, su daugybe kitų pasaulio džiazo banginių, kurių dar nesame girdėję Lietuvoje. Tokių muzikantų negalima priimti bet kaip.
Šiam projektui ryžausi, nes paskatino Birštono džiazo festivalio rengėjas Zigmas Vileikis, pakvietęs pristatyti naują albumą festivalyje. Įdėjus tiek energijos į šią plokštelę, buvo didelė pagunda ta proga surengti visą turą.
- Tačiau Birštono festivalis taip pat rizikuoja. Jis dar negavo valstybinės paramos ir nežinia, ar gaus.
- Nesinori tikėti, kad bus sunaikinta tai, kas brandinta daugelį metų. Birštono festivalis palaiko džiazo gyvybę Lietuvoje. Jis leidžia pasireikšti lietuviškoms grupėms – ne tik profesionalams, bet ir jauniausiai džiazo kartai, skatina bendrus lietuvių ir užsienio muzikantų projektus. Būna, kad Z.Vileikis paragina atsikurti jau iširusias grupes.
Man šis festivalis – tai ir gražus pavasario sutikimas džiazuojant. Daugelį metų kurta šventė visiems, o ne tik pasiturintiems žmonėms, atvykstantiems pasiklausyti didelių atvežtinių žvaigždžių.
Randa partnerių ir egzotiškose šalyse
K.Vaiginio kaip kompozitoriaus talentas atsiskleidė dar studijuojant Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, „Prince Claus Conservatoire“ bei Amsterdamo aukštojoje menų mokykloje (Olandija), tobulinantis Manheteno muzikos mokykloje Niujorke.
Nuo tada saksofonus ir fleitą pučiantis muzikas su įvairiais kolektyvais atlieka savo muziką Lietuvoje ir užsienyje. Ji jau skambėjo Olandijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Brazilijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Baltarusijoje.
Pernai muzikas grojo savo kompozicijas su Vokietijos valstybiniu jaunimo džiazo orkestru. Šį koncertą iš Nacionalinės filharmonijos tiesiogiai transliavo LRT „Klasikos“, „Kultūros“ bei „Eurovizijos“ kanalai. Jame apsilankė Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas, įteikęs Kęstučiui Vaiginiui Europos kultūros fondo „Europamusicale“ prizą, kartą per metus atitenkantį vienam Europos muzikantui.
K.Vaiginis - daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, Biržtono džiazo festivalio Didžiojo prizo laimėtojas.
Tarp buvusių ir dabartinių šio muzikanto scenos partnerių – įvairių šalių džiazo korifėjai: B. Dennerlein, H.Romero, E.Howardas, B.Karmaranas, B.Bedikyanas, C.Kaptanas, J.Haavisto, Indonezijos, Korėjos, Italijos muzikantai. Atlikėjas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikantų kvarteto „Tree Stones“ bei D.Pulausko grupės narys.
Su įvairiais kolektyvais kaip grupės lyderis ir kviestinis artistas Kęstutis pasirodė „Nord Sea Jazz“, Roterdamo (Olandija), Londono (Jungtinė Karalystė), Otavos (Kanada), Keiptauno (Pietų Afrikos Respublika), Stambulo (Turkija), Honkongo ir kituose prestižiniuose džiazo festivaliuose, gastroliavo Malaizijoje. Saksofonininkas yra nuolatinis Lietuvos džiazo festivalių dalyvis.
Atlikėjo diskografijoje – jau trys autoriniai albumai, jo kompozicijos įtrauktos ir į kelis lietuviškos muzikos rinkinius.
