Aukščiausio lygio spektakliais žiūrovus džiuginanti kultūros įstaiga lėtinti tempo net negalvoja – pavasarį istoriją menančias sales užpildys naujos, iki menkiausių detalių ištobulintos premjeros.
Teatro, kaip ir kiekvienos kultūros įstaigos, veiklai labai svarbus rėmėjų dėmesys ir parama. Ne vienus metus LNOBT kelionę į sėkmę akylai stebi ir prie jos prisideda „Norfa“.
Suteikdamas laisvę prekybos tinklas prisideda prie kiekvieno dienos šviesą išvystančio svarbaus renginio ir užtikrina, kad menas bei kultūra šalyje ir toliau klestėtų.
„Ateidamas su parama verslas supranta, vertina meno svarbą ir prisidėdamas savo indėliu žino šios investicijos prasmę“, – naujienų portalui apie neeilinę paramą yra kalbėjusi įstaigos vadovė Laima Vilimienė.
Žvelgdama į ką tik prasidėjusią antrąją 2024/2025 m. sezono pusę LNOBT direktorė džiaugiasi puikiomis ir darbingomis nuotaikomis.
Sutikusi papasakoti, kuo šiuo metu gyvena teatras ji praskleidė šydą ir atskleidė, kuo kultūros mylėtojai galės pasidžiaugti jau visai netrukus.
– Kaip šio pavasario sezono pusė skirsis nuo rudens? Ką naujo ruošiate, kokios premjeros laukia?
– Ritmą, kuriuo dirbsime numatome jau sezono pradžioje ir įprastai jo laikomės. Per metus LNOBT pristato keturias premjeras – dvi pirmąjį pusmetį ir dvi pavasarį.
Šioje sezono pusėje laukia puikiai žinoma opera, kuri patenka į populiariausių pasaulio operų dešimtuką – tai Volfgango Amadėjaus Mocarto „Don Žuanas“. Premjera įvyks kovo 7 dieną.
Labai smagu, kad tai yra bendras pastatymas su Graikijos nacionaliniu, Danijos karališkuoju ir Geteborgo operos teatrais.
Su šia opera, mes pradėjome ir kitą didelį projektą pavadinimu „Nacionalinė talentų platforma“.
Apie jį kalbėjau su savo strategija prisijungdama prie Operos ir baleto teatro. Jau turėjome dirigento asistento atranką. Pasirinkome jauną asmenį, kuris prisidės prie patyrusių šios operos kūrėjų, statytojų ir turės galimybę įgyti arba patobulinti savo žinias.
Jei viena premjera yra operos, tai kita – baleto. Šįkart tai bus klasikinis baletas – „Tuščias atsargumas“.
Nors klasikinių baletų nėra itin daug, džiaugiamės galėdami pristatyti legendinio choreografo Frederiko Ashtono pastatymą. Nors jam labai daug metų, nėra lengva gauti leidimą spektaklį statyti naujoje scenoje. Bet mes jį turime ir baletas bus pristatytas gegužės 16 dieną.
– Prasidėjus naujiems metams daugelis išsikelia naujus tikslus. Su kokias tikslais 2025 m. pradėjo Nacionalinis operos ir baleto teatras?
Iš tiesų, erdvės pokyčiams repertuare yra mažai, nes šis pusmetis labai tampriai suplanuotas. Dabar jau pradedame planuoti ateities sezoną, ten pokyčių bus šiek tiek daugiau.
Bet, kalbant bendrąja prasme, norisi pasakyti, kad tikrai kreipsime dėmesį į talentingų jaunų žmonių įtraukimą į procesus, į repertuarą. Šis pusmetis žymi didelį, nuoseklų procesą.
Kaip minėjau, jau atsirinkome dirigento asistentą, tačiau rengsime ir kitų specialybių atrankas, į kurias galės rinktis jauni žmonės. Neapsiribojame tik mūsų teatro poreikiais, matydami talentingus žmones, juos galėsime pasiūlyti ir kitiems muzikiniams teatrams. Sieksime, kad jaunuoliai turėtų galimybę kuo plačiau dalyvauti muzikinėje, sceninėje veikloje Lietuvoje.
Taip pat kovo mėnesį rengsime operos solistų atrankas, vėlgi, su dvigubu tikslu – vienas tęsti mūsų operos stažuotojų programos atranką, kitas – į operos solistų gretas įtraukti naujus, jaunus solistus.
Sumanymų yra labai – pavyzdžiui, mes Lietuvoje nėra rengiami baleto pianistai, kurie specializuotųsi būtent šio žanro akomponavimui.
Stengsimės sudaryti šias sąlygas, kviesime į atrankas ir norintys, talentingi žmonės turės galimybę mokytis bei praktikuotis.
– Ar keičiantis sezonams pastebite pokyčių ir lankytojų susidomėjime? Neretai sakoma, kad po didžiųjų metų švenčių susidomėjimas kultūros įstaigomis kiek aprimsta. Kokią tendenciją stebite jūs?
Mūsų teatro atveju, visus metus lankomumas išlieka tolygus. Salių užimtumo vidurkis yra 97 proc. –tikrai galime pasigirti ir pasidžiaugti. Europoje labai retas teatras gali pasiekti tokį lankomumo vidurkį.
Pasitaiko spektaklių, kurie būna užpildyti 110 proc. žmonės juos stebi net atsistoję, būna tokių, kurių užpildydamas siekia 90 proc.
Žinoma, sceninio meno institucijose pavasarį, kai kyla saulė, žaliuoja gamta, lankomumas tarsi yra užkoduotas – jis truputėlį mažėja. Įstaigos pradeda konkuruot su bundančia gamta. Visgi, konkrečiai mūsų atveju, to skirtumo nėra.
– Natūralu, kad kai kuriuos darbus tęsite. Galbūt praėjusioje sezono pusėje teatre pasirodė itin pasisekusių spektaklių, operų, kurias planuojate rodyti ir pavasario metu?
– Nors sezonas suplanuotas ir pokyčiams vietos nėra, įdomių ir pasisekusių dalykų tikrai buvo.
Rudenį pradėjome baletu „La strada“, turėjome Giacomo Puccini šimtmečiui dedikuotą operą „Triptikas“.
Į teatro repertuarą sugrįžo atnaujintas vienas gražiausių teatro pastatymų – G. Puccini opera „Turandot“, režisuota legendinio Roberto Wilsono. Beje, šis režisierius šiuo metu vieši Lietuvoje ir jau dirba ties naujos operos pastatymu LNOBT.
Visai nesenai, sausio mėnesį, rodėme baleto spektaklį „Žizel“, kuriame su artistės karjera atsisveikino viena žymiausių pasaulyje lietuvė balerina Jurgita Dronina. Dabar ji tapo teatro baleto meno vadove.
Taip pat kalėdiniu laikotarpiu rodėme spektaklį, kuris, kaip sakau, keičia „Spragtuką“. Tai – „Arlekino milijonai“. Labai gražus, Kalėdų dvasią, nuotaiką, emociją atitinkantis spektaklis. Nors šių pasirodymų buvo nemažai – bilietai buvo iššluoti.
Pirmą pusmetį rodėme ir gražųjį baletą „Parkas“, kurį kaip tik kartosime po savaitės. Tai nuostabaus grožio spektaklis, labai mėgstamas žiūrovų, atlikėjų, sulaukęs gausybės gražių atsiliepimų. Tiems kurie nespėjo – laukia puiki proga juo pasimėgauti.
