Valdovų rūmai švenčia Vilniaus gimtadienį ir atsisveikina su ypač lankoma paroda apie Pacų giminę

2025 m. sausio 25 d. 11:27
Valdovų rūmų muziejaus informacija
Valdovų rūmų muziejus Vilniaus gimtadienio proga lankytojams siūlo įvairių užsiėmimų, renginių, padėsiančių geriau pažinti Vilnių ir jo istoriją.
Daugiau nuotraukų (11)
Tikėtina, kad būtent iš rūmų teritorijoje atrasto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų pilies bokšto ir buvo rašyti laiškai pasauliui, kuriuose Lietuvos didysis kunigaikštis kvietė pirklius, amatininkus ir darbščius žemdirbius apsilankyti, o jei patiks, – ir įsikurti nuostabiame Vilniaus mieste. Tradiciškai pirmasis miesto vardo paminėjimas rašytiniuose dokumentuose laikomas miesto gimtadieniu. Tad dabar, praėjus 702 metams nuo to svarbaus įvykio, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai vilniečius ir miesto svečius kviečia švęsti Vilniaus gimtadienį ten, kur buvo padiktuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio laiškas.
Renginiai prasidės jau 11.00 val. ryte. Lankytojai bus kviečiami į smagias edukacines dirbtuves: kartu su rūmų meistrais galės pasigaminti ženkliuką su Gediminaičių stulpais. Auksiniai stulpai raudoname lauke buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, Gedimino vaikaičio, herbas. Manoma, kad panašų ženklą galėjo turėti jau Vytauto tėvas, Trakų kunigaikštis Kęstutis. Vėliau šis ženklas tapo visos Gediminaičių dinastijos simboliu.
Edukatoriai kvies šeimas su mažiausiais (3–10 metų) vaikais Vilniaus istoriją pažinti muziejaus archeologijos ekspozicijoje, dalyvauti šešėlių teatro vaidinime, kur scenoje atgis legenda apie Gedimino sapną ir geležinį vilką. O vyresniems kūrybingiems vaikams Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės Jurga Kalvaitytė ir Vitalija Mockevičiūtė parengė edukacinį spektaklį „Vilnių kuriam!“. Jame viską menančios varnos kartu su vaikais bandys atkurti Vilniaus istoriją.
Norėdamas prisiminti ir pagerbti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovams dirbusius amatininkus, kiekvienais metais, per Vilniaus gimtadienį, Valdovų rūmų muziejus supažindina su Vilniuje klestėjusiais amatais. Šį kartą istorikas prof. Libertas Klimka paskaitoje pristatys laikrodininkų amatą ir laikrodžius, garsinusius Lietuvą jau nuo šešioliktojo šimtmečio. Žinomas profesorius L. Klimka papasakos apie XVI–XVII a. laikrodžių meistrus Jokūbą Čeką (Jacob Zech), Jokūbą Gierkę (Jacob Gierke, Gierck, Giercke, Gierkiewicz, Jerkiewicz), Johaną Klaseną (Johannes Klassen), Johaną Šairerį (Johan Scheirer; Scherer, Scheur, Scheurer) ir Luką Veidmaną (Lucas Weydmann). Daugelio iš šių meistrų laikrodžiai eksponuojami Valdovų rūmų muziejuje. Paskaitos „Laikrodžių meistrystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ pradžia – 14.00 valandą.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Valdovų rūmų muziejumi lankytojams rengia Motiejaus Strijkovskio (Maciej Stryjkowski, 1547–1593) knygos „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ (vertė ir parengė Eglė Patiejūnienė, Kęstutis Gudmantas) pirmo tomo pristatymą. Jame dalyvaus kultūros istorikai, vertėjai Darius Baronas, Kęstutis Gudmantas, Darius Kuolys, Ona Dilytė-Čiurinskienė, Mintautas Čiurinskas.
Kultūros istorikas dr. Darius Kuolys rašo, kad „Motiejaus Strijkovskio „Kronika“ – vienas pamatinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tekstų. Ar kas gali būti gražiau Vilniaus dieną, sausio 25-ąją, už šios lietuviškai išleistos knygos aptarimą Valdovų rūmuose? Strijkovskio istorinis pasakojimas vaizdavo senąją Lietuvą kaip lietuvių tautos sukurtą ir kuriamą valstybę. Kelis amžius šiuo pasakojimu rėmėsi lietuvių tapatybė.“
Motiejaus Strijkovskio „Kronikoje“ papasakotą Vilniaus įkūrimo mitą skaitys aktorius Andrius Bialobžeskis. Renginyje taip pat bus galima išgirsti muzikinę kompoziciją „Gedimino sapno Vilko staugimas“, ją atliks Skirmantas Sasnauskas. Sigito Parulskio poemą „Gedimino sapnas“ skaitys Ernestas Noreika. Renginio pradžia – 16.00 valandą.
Abu renginiai nemokami, tačiau būtina išankstinė registracija. Daugiau informacijos apie Vilniaus gimtadienio šventę: https://www.valdovurumai.lt/lt/renginiai/i/9418/vilniaus-diena-valdovu-rumuose-2025/
Savaitgalį muziejus dirbs ilgiau
Šį savaitgalį Valdovų rūmų muziejus ne tik švenčia Vilniaus gimtadienį – tai ir atsisveikinimo su didžiulio susidomėjimo sulaukusia paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ savaitgalis. Parodoje jau apsilankė per 35 tūkstančius žmonių.
Specialiai lankytojams, dar nespėjusiems susipažinti su paroda apie grafų Pacų giminę, šeštadienį, sausio 25 d., pasibaigus Vilniaus gimtadieniui skirtai programai, Valdovų rūmų muziejuje dar dviem valandomis pratęstas parodos lankymo laikas. Parodą apie grafų Pacų giminę bus galima aplankyti iki 20 val., kitos muziejaus ekspozicijos tądien uždaromos 18 val., kaip įprasta šeštadieniais.
Muziejus rengiasi rekordiniam lankytojų skaičiui nemokamą sekmadienį
Nemokamo sekmadienio ir kartu paskutinės parodos apie grafų Pacų giminę dienos Valdovų rūmų muziejus laukia kiek nuogąstaudamas – jau 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių nemokamais sekmadieniais muziejuje būta po 15–20 tūkstančių apsilankymų. Prognozuojama, kad šį savaitgalį gali ateiti dar didesnis srautas žmonių, tad muziejus ir sekmadienį pratęsė darbo laiką dviem valandomis.
Sausio 26 d., nemokamą sekmadienį, Valdovų rūmų muziejus dirbs iki 18 val., žmonės turės daugiau laiko apžiūrėti visas muziejaus ekspozicijas ir laikinąsias parodas. Tiesa, paskutiniai lankytojai įleidžiami likus valandai iki darbo pabaigos, o, siekiant užtikrinti saugų mikroklimatą eksponatams, lankytojų srautai gali būti ribojami ir dieną – žmonėms gali tekti palaukti eilėje. Todėl nemokamą sekmadienį į Valdovų rūmų muziejų geriau atvykti iki 16.30 val., nelaukiant paskutinės darbo valandos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.