Euras nuo parodos lankytojo – Ukrainos muziejams
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje, Istorijos namuose, surengtos tarptautinės parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ lankytojai gali ne tik susipažinti su Ukrainos istorija, bet ir paremti šios šalies žmones, ginančius savo tapatybę nuo užpuolikės Rusijos.
Vienas euras nuo kiekvieno parduoto bilieto bus skiriamas eksponatus parodai skolinusiems Ukrainos muziejams.
Tai Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos institutas, Lvovo istorijos muziejus ir Zaporožės srities kraštotyros muziejus. Jie parodai paskolino dalelę Ukrainos aukso fondo. Iš Ukrainos muziejų į parodą atgabenta daugiau nei 300 eksponatų, kurių bendra vertė viršija 10 milijonų eurų.
Lietuvoje tiek daug tokios svarbos eksponatų rodoma pirmą kartą. Jie pristato prabanga alsavusios Kijevo Rusios paveldą ir šios ankstyvųjų viduramžių valstybės kūrimosi ir klestėjimo istoriją.
Paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“ skirta šios ankstyvųjų viduramžių Rytų Europos valstybės, kurią dabartinė Ukraina laiko savo ištakomis, istorijai.
Tai daugiakultūris IX–XIII a. gyvavęs darinys, radęsis dėl poreikio prekiauti ir formavęsis veikiant stipriai Skandinavijos vikingų, stepių klajoklių ir Bizantijos įtakai.
Liūdna vilko vaikų kelionė iš Prūsijos į Lietuvą
Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje eksponuojama Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“, skirta 1945–1948 metais iš sovietų okupuotos Rytų Prūsijos teritorijos į Lietuvą atklydusiems našlaičiams, vadinamiesiems vilko vaikams, atminti.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią labai mažai kalbama ir žinoma.
Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti vilko vaikais. Jie yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodoje pristatoma istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, vilko vaiko dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapiai. Ekspoziciją galima apžiūrėti antradieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 16 val.
LDK didikų giminės paroda paskutinėmis dienomis veiks ilgiau
Didžiulio susidomėjimo sulaukusioje Valdovų rūmų parodoje „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ jau apsilankė daugiau kaip 35 tūkstančiai žmonių. Kitą savaitę ji jau bus uždaryta.
Todėl specialiai lankytojams, kurie dar nespėjo susipažinti su šia daugelį metų rengta paroda, šį savaitgalį, sausio 25 ir 26 d., Valdovų rūmų muziejaus Parodų centras dirbs ilgiau nei kitos ekspozicijos.
Pacai reiškėsi daugelyje Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Jie dažnai išsiskyrė kaip įžvalgūs politikai ir diplomatai, talentingi karvedžiai, stropūs ganytojai, Bažnyčios rėmėjai, dosnūs meno mecenatai, sumanūs žemvaldžiai.
Iš viso parodoje rodoma bemaž 300 eksponatų: tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir kitų taikomosios dailės kūrinių, piešinių ir projektų, senųjų fotografijų, autentiškų dokumentų ir senųjų spaudinių, ginklų ir šarvų, kitų istorinių relikvijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių rinkinių (iš viso – net iš 50 savininkų).
Žadą atima Pacų sukurti įstabūs architektūros paminklai ir išlikę, parodoje pristatomi stulbinantys sakralinės auksakalystės kūriniai, žėrintys liturginiai rūbai, įspūdingi herbiniai gobelenai, vertingi paveikslai.
Sausio 25 d., šeštadienį, šią parodą galima aplankyti iki 20 val. Sausio 26 d., nemokamą sekmadienį, muziejus dirbs iki 18 val. Registracijos nemokamą sekmadienį nėra. Nemokamą bilietą reikės atsiimti kasose.
Ray Bartkaus instaliacijoje – turtuolių ambicijų ir galios spindesys
MO muziejaus hole iki vasario pradžios galima pamatyti Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko Ray Bartkaus (gim. 1961 m.) instaliaciją „Begalybė“. Tai menininko prieš dešimtmetį kilusių apmąstymų ir pradėtų eksperimentų tąsa.
Kūrinio idėja autoriui kilo dirbant su įvairiais žymių niujorkiečių užsakymais: žmonių, turinčių beveik beribes galimybes, milžiniškas ambicijas ir atsakomybes, turtą, grožį ir galią. R.Bartkui buvo įdomu apie tai pagalvoti vizualiai ir surasti būdą nemoralizuojant pavaizduoti šių dienų ikonas, jų gyvenimo taisykles.
Netipišką kūrinio temą lydi ir netradicinė technika. Vinys smeigiamos į aliuminio tinklą, o jų galvutės lyg pikseliai kompiuterio ekrane kuria piešinius, daugybę kartų atkartojamus veidrodžiais.
Atsiranda netikėtas kontrastas: blizgantiems fasadiniams portretams ir jų negatyvams priešingoje stiklo pusėje panaudojamos kasdienės, grubios statybinės detalės. Subtilios portretų mozaikos sukurtos panaudojus kadrus iš prancūzų „Naujosios bangos“ avangardinės psichologinės dramos „Praėjusiais metais Marienbade“, kurią režisavo Alainas Resnais.
Kartu tai ir savotiškos mandalos, primenančios apie laikinumą: pajudinus tinklą jame neįtvirtintos vinutės išbyra ir portreto nelieka.
Dar vieną R.Bartkaus kūrinį „One size fits all“ galite pamatyti mažojoje MO muziejaus parodoje „Ilgiuosi, nežinau ko“. Instaliacija lankoma su MO muziejaus bilietu.
Lankymas nuo antradienio iki penktadienio – tik su išankstine registracija, o savaitgaliais – be registracijos. Su audiogidais.
Šiaudiniai sodai atskleidžia senąją pasaulėžiūrą ir mitologiją
Valstybės pažinimo centras ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija 2024 m. spalio 17 d. pristatė interaktyvią parodą „Ka(l)bantys sodai“, skirtą šiaudinių sodų tradicijai, 2023 m. įrašytai į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Parodoje siekiama suderinti šiuolaikinę ir tradicinę perspektyvas, priartinti paveldo sampratą prie įvairaus amžiaus žmonių, įskaitant vaikus ir jaunimą.
Lietuvoje yra per 200 šiaudinių sodų rišėjų, kuriuos vienija asociacija „Dangaus sodai“, ir jų gretos kasmet auga. Rišti sodus mokomasi šeimose, mokyklose, edukacijose, internetu.
2017 m. šiaudinių sodų rišimo tradicija įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, o 2023 m. šiaudinių sodų rišimo tradicija Lietuvoje įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Šiaudiniai sodai – tai ne tik Lietuvos, bet ir kitų Šiaurės, Rytų bei Vidurio Europos tautų nematerialaus kultūros paveldo dalis, atspindinti senąją pasaulėžiūrą bei mitologiją.
Parodoje galima įsiklausyti į sodų rišėjų bei atgijusių simbolių pasakojimus. Ar žmogaus ir sodo gyvenimai kažkuo panašūs? Ar gali būti, kad rugys tiek pat lemtingas ir sodui, ir žmogui? Ar mirtis ir atgimimas nėra natūrali ir sodo, ir žmogaus būties duotybė?
Rengėjai kviečia pasinerti į ramybės, šviesos ir šešėlių kupiną erdvę, kurioje užmegsite asmenišką ryšį su šiaudiniais sodais, jų rišėjais ir gausybe sodų simbolių. Kuratoriai ir idėjos autoriai – Aurimas Lukminas ir Milda Valančiauskienė.
Parodos lankymas nuo antradienio iki penktadienio – tik su išankstine registracija, o savaitgaliais – be registracijos. Su audiogidais.
