Praeiti metai kultūros įstaigai įteikė išskirtinę dovaną – stipriai augantį auditorijos susidomėjimą, todėl įstaigos direktorė Rūta Prusevičienė atvira – šiais metais ruošiamasi lankytoją į kultūrinį gyvenimą įtraukti daug stipriau.
Nauji pasirodymai, tarptautinės gastrolės, aukšto lygio muzikantai, o kur dar 150-sios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinės, kurias vainikuos visas koncertų ciklas – tai muzikos mylėtojams žada filharmonija.
Koja kojon su nacionaline įstaiga žengia ir generalinis jos rėmėjas prekybos tinklas „Norfa“.
„Norfos“ mecenatystė atveria duris į pasaulinius muzikos horizontus, leidžia pristatyti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muzikinius talentus, rengti naujas koncertų programas, kurti unikalius projektus“, – naujienų portalui Lrytas yra prasitarusi Rūta.
Ir iš tiesų – tinklo indėlis itin reikšmingas. Kultūrą puoselėjanti „Norfa“ padeda mėgautis aukščiausio lygio menine programa.
Filharmonijos direktorė šypsosi – ši sezono pusė pažers dar daugiau staigmenų, su kuriomis ji leido susipažinti iš arčiau.
– Kaip šio pavasario sezonas skirsis nuo rudens sezono? Su kokiomis nuotaikomis pasitinkate šį pusmetį ir ką naujo ruošiate?
– Šį pusmetį pasitinkam su labai geromis emocijomis. Kaip tik pildome įvairius vertinimus, ataskaitas, teikiame statistiką apie savo veiklą Kultūros ministerijai ir labai džiaugiamės augimu, didžiuliu susidomėjimu filharmonijos koncertine ir edukacine veikla.
Klausytojų skaičius auga tiek gyvuose koncertuose, tiek virtualioje filharmonijos koncertų salėje, ypač plečiasi pasirodymų geografija Lietuvoje. Manau, net ir valstybiniu mastu vienas pagrindinių strateginių tikslų yra tai, kad visi Lietuvos gyventojai turėtų tiesioginę prieigą prie aukščiausio lygio profesionalaus meno.
Visomis pastangomis filharmonija stengiasi užtikrinti šią prieigą, o šiais metais turime dar vieną ypatingą misiją.
Daugiausia koncertinių programų bus dedikuotos M. K. Čiurlionio 150 gimtadieniui. Filharmonija, kaip nacionalinė įstaiga, tam rengėsi jau du metus.
Jau vasario pradžioje renginių ciklą pradėsime koncertu „Čiurlionio kodas“, kurį atliks Lietuvos Nacionalinis Simfoninis orkestras ir Kauno Valstybinis choras.
Vasario 11-ąją, pagrindinis M. K. Čiurlionio muzikos ambasadorius – Čiurlionio kvartetas išvyks į ilgą, sudėtingą ir labai garbingą koncertinį turą, kuris vyks Skandinavijoje, artimuosiuose ir tolimuosiuose Rytuose.
Beveik du mėnesius, su trumpais sugrįžimais, kvartetas garsins Čiurlionio vardą, jo muziką. Muzikantai vyks į Lietuvai itin svarbias šalis – Suomiją, Daniją, Švediją, Japoniją, Taivaną, Pietų Korėją, Azerbaidžaną, Sakartvelą, Lenkiją, Latviją, Prancūziją, Vokietiją. Per visus metus Čiurlionio kvartetas užsienyje sugros apie 50 koncertų.
Aktyviai koncertuos ir kiti filharmonijos kolektyvai. Valstybinis Vilniaus kvartetas pasirodys Kanadoje, Lietuvos Nacionalinis Simfoninis orkestras – Lenkijoje ir Latvijoje, Kamerinis orkestras – Bulgarijoje ir Italijoje.
Ir tai turbūt dar ne pabaiga, nes Filharmonijos kolektyvams vis plaukia kvietimai apsilankyti ir atlikti Čiurlionio muziką.
– Kas klausytojų laukia čia, Lietuvoje? Galbūt ruošiate įspūdingų pasirodymų sostinės gyventojams ir miesto svečiams?
– Ruošiame su M. K. Čiurlionio metais susijusias lietuvių kompozitorių premjeras. Vasario 15-ąją skambės labai svarbūs du nauji Donato Zakaro ir Zitos Bružaitės kūriniai, kurie, žinoma, bus dedikuoti Čiurlionio metams.
Absoliučiai unikalus įvykis laukia ir kovo 15-ąją. Amerikiečių kompozitorius Joelis Hoffmanas skyrė savo kūrinį „Autoportretas su Čiurlioniu“. Jį atliks Nacionalinis simfoninis orkestras ir fortepijoninis trio „Agora“, kuriam diriguos mūsų žymiausia dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla.
Taip pat skambės kūriniai, kurie buvo dedikuoti Čiurlionio šimtmečiui ir Čiurlionio konkursui – jie sukurti ir prieš 20, ir prieš 30 metų – visas aukso fondas, kuris susijęs su žymiojo kompozitoriaus vardu.
Be abejo, čia Lietuvoje, turėsime labai daug tarptautinių partnerysčių. Pirmą kartą programa sujungs Turkijos ir Europos muziką ir abipuses muzikines įtakas.
Kovo 1-ąją pasirodys arfistas iš Turkijos. Nors afra labiau moteriškas instrumentas, šis turkų virtuozas yra labai laukiamas. Taip pat kovo 8-ąją skambės lenkų kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio smuiko koncertas „Metamorfozės“.
– Ar keičiantis sezonams pastebite pokyčių ir lankytojų susidomėjime? Neretai sakoma, kad po didžiųjų metų švenčių susidomėjimas kultūros įstaigomis kiek aprimsta. Kokią tendenciją stebite jūs?
– Mus pačius labai maloniai nustebino didžiulis klausytojų aktyvumas nuo pat pirmojo šių metų koncerto sausio 5 dieną.
Publikai mes dovanojome koncertus, o jie mums savo didelį dėmesį. Kol kas kiekviename koncerte salės yra pilnutėlės, o kai kurie pasirodymai jau iš anksto išparduodi. Labai džiaugiamės tokiu aktyvumu.
Žinoma, praeitų metų pabaigoje, lapkričio, gruodžio mėnesiais, mes, kaip ir visos kitos įstaigos turėjome natūralią švenčių bangą. Daugelis mūsų ištikimų klausytojų bilietus į Filharmoniją pirko dovanoms.
O dabar nauja banga lauks po Vilniaus knygų mugės, nes ten filharmonijos stende pristatysime tiek šį pusmetį, tiek ateinantį 29-ąjį Vilniaus festivalį.
– Prasidėjus naujiems metams daugelis išsikelia naujus tikslus. Su kokias tikslais 2025 m. pradėjo Nacionalinė filharmonija?
– Vienas iš šių metų tikslų – kuo daugiau įdomių istorijų, kuriomis galime jaunimą, paauglius pritraukti ne tik į koncertus, bet ir į mūsų organizuojamą edukacinę veiklą.
Šiuo metu ekskursijos yra nepaprastai populiarios, susidomėjusių skaičius bene patrigubėjo. Pavyzdžiui, jauni žmonės, moksleiviai veržiasi išgirsti unikalią filharmonijos pastato istoriją.
Kaip žinome, šių metų gruodį švęsime Vilniaus Didžiojo Seimo 120 metų sukaktį. Jis vyko būtent filharmonijos pastate. Visos kitos su pastatu susijusios istorijos taip pat yra labai įdomios.
Jaunimą domina ir gyvai pasiklausyti orkestro repeticijų, ištraukų iš koncertų.
Taip pat siekiame plėsti skaitmeninės koncertų salės klausytojų skaičių, todėl edukacinėmis programomis apie orkestro instrumentus, pradėjome dalintis naujienų portale Lrytas – stebime didelį susidomėjimą. Mus nepaprastai džiugina, kad naujovės pasiteisina ir yra vertinamos.
Be abejo, šiais metais nenorime apleisti savo ištikimųjų klausytojų, vyresnio amžiaus žmonių, kurie visada lankosi filharmonijoje, perka koncertų abonementus ir naudojasi visomis įmanomomis nuolaidomis.
Savo veikloje matome didelį augimą, kuris siekia 200–300 proc. ir norime judėti pirmyn.
– Natūralu, kad kai kuriuos darbus tęsite. Galbūt praėjusioje sezono pusėje vykdėte iniciatyvas, rengėte itin pasisekusius koncertus, kuriuos planuojate tęsti ir pavasario metu?
– Ypač pasiteisino didžiųjų europinių kultūrų muzikos šedevrų ciklas, o iš jų daug dėmesio sulaukė prancūzų muzikos šedevrų koncertas. Filharmonija ir Lietuvos kamerinis orkestras, kartu su ansambliu „NIKO“ dalyvavo Lietuvos kultūros sezone Prancūzijoje – šis renginys sulaukė didelio susidomėjimo.
Vėliau Vilniuje įvyko veidrodinis didžiulis šventinis prancūzų muzikos didybę ir grožį vainikuojantis koncertas. Žinoma, šį ciklą tikrai tęsime ir toliau. Taip pat labai pasiteisino ir čekų muzikos ciklas.
Na, o šiemet vienas pirmųjų koncertų buvo skirtas Lenkijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, todėl atliksime daug vertingiausios ir įdomiausios lenkų muzikinės literatūros.
