Šešioliktoji L.Rėzos premija klaipėdiečiams A.Popovui ir J.Kosinovai skirta už Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūros tradicijoms reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą kaupiant ir saugant Prūsų Lietuvoje sukurtą unikalų dailės paveldą, ypač Nidoje veikusios menininkų kolonijos palikimą, jo populiarinimą rengiant parodas Lietuvoje ir užsienio šalyse, knygų leidybą.
Kolekcininkai A.Popovas ir J.Kosinova per daugelį metų sukaupė tik Lietuvoje, bet, ko gero, ir Europoje didžiausią XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. pradžioje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Kuršių nerijoje viešėjusių, čia dirbusių Rytų Prūsijos dailininkų meno kūrinių kolekciją. Ją sudaro daugiau kaip 1500 tapybos ir grafikos kūrinių.
Vertingiausią rinkinio dalį sudaro Karaliaučiaus dailės akademijos dėstytojų Richardo Pfeifero, Olafo Jernbergo, Arthuro Degnerio, Fritzo Burmano, ne mažiau žinomų jų mokinių Ernsto Bischopo-Culmo, Eduardo Bieschopo, Karlo Eulensteino, Ernsto Mollenhaueio, kitų dailininkų kūriniai. Rinkinys atspindi ir kitų iš tolimesnių Vokietijos vietovių į Nidą atvykusių ir čia dirbusių menininkų kūrybą.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pagerbiant L.Rėzos premijos laureatus, prisiminta garsioji Nidos menininkų kolonija, kurioje vokiečių dailininkai, rašytojai, aktoriai, kompozitoriai buvo atradę ramybės salą ir įkvėpimo šaltinį. Spingsint žibalinėms lempoms, menininkų globėjo Hermanno Blod'es viešbutyje menininkai vakarodavo iki išnaktų, ten skambėjo muzika, poezija.
Kolonistų veikla Vakarų Sachara vadinamoje Kuršių nerijoje įplieskė įvairių dailės žanrų ir krypčių atstovų diskusijas. Pirmojo pasaulinio karo čia jau vyravo ekspresionizmas, kurį propagavo Nidoje įsikūręs dailininkas, viešbutininko H.Blod'es žentas E.Mollenhaueris, iš Klaipėdos-Mėmelio kilęs jo bičiulis ir bendramokslis K.Eulensteinas, kiti menininkai. Nidos kolonija tuomet vėl suklestėjo.
Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos valstybės, Nidoje pasirodė lietuviai menininkai, bet ji nenustojo buvusi Rytprūsių dailės bastionu. Savo vasarnamį čia pasistatė rašytojas Thomas Mannas. Nidoje ir toliau skleidėsi „laisvojo meno“ dvasia, kurią užgniaužė Vokietijoje į valdžią atėję nacionalsocialistai – jiems neįtikusius intelektualus naciai apšaukė „išsigimusio meno“ atstovais.
Per Antrąjį pasaulinį karą Nidos kolonija sunyko. E.Mollenhaueris su šeima buvo priverstas paskubomis trauktis į Vokietijos gilumą. H.Blode's viešbutyje jis paliko nemenką Kuršių nerijoje dirbusių Rytų Prūsijos menininkų tapybos rinkinį. Ekspresionistų palikimas dingo be pėdsakų.
Iki 1945 metų Nidoje vasarojo daugiau kaip 200 vokiečių menininkų, pusė jų kilę iš Rytprūsių. Po karo apsigyvenę Vokietijoje jie jau niekada neišvydo nei Nidos, nei Klaipėdos, nei Karaliaučiaus. Kai kurie, kankinami nostalgijos, vėliau savo drobėse Kuršių nerijos kopų, miškų, žvejų kaimų vaizdus bandė atkurti iš atminties.
Neringiškiai šiltai pasveikino Nidos meno kolonijos vardo sergėtojus A.Popovą ir J.Kosinovą, jų šeimos narius – išlikę, į dailės aukcionus patekę Rytprūsių ekspresionistų kūriniai, jų pastangomis neišsisklaidė, o buvo sutelkti vienoje vietoje.
J.Kosinova, savo ir iškilmėse negalėjusi dalyvauti tėvo vardu padėkojo už veiklos įvertinimą išreiškė viltį, jog jų sukauptam Rytprūsių dailės rinkiniui kada nors bus atrastos patalpos. Tik nedidelė dalis kolekcijos šiuo metu eksponuojama Juodkrantės L.Rėzos kultūros centre.
L.Rėzos premijos laureatai Kuršių nerijos istorijos muziejui padovanojo aukcione įgytą garsiausio Nidos vasarotojo, Nobelio premijos laureato T.Manno autografu paženklintą knygą.
