Autorių teisių klausimai kūrėjams yra jautrūs ir aktualūs – įprastoje žiniasklaidoje menininkų autorių teisės saugomos, tačiau socialinių tinklų pasaulis vis dar veikia nevaržomai, meno kūriniai dažnai tampa tiesiog gražiu fonu gražioms fotografijoms. Fotografuojantys nemato nieko pikta: kūrinys pasklis plačiau, jį pamatys daugiau žmonių.
„Nurodyti kūrinio autorystę turėtų tapti norma“, – teigia socialinės kampanijos „Žymėk autorių“ organizatoriai. Šios kampanijos tikslas – ugdyti visuomenės pagarbą kūrybinei veiklai, autorių ir gretutinėms teisėms.
Galerijų, muziejų ir meno erdvių lankytojai kviečiami socialinių tinklų nuotraukose, kuriose yra meno kūrinių, nurodyti kūrinio autorystę ir grotažyme #žymėkautorių pažymėti autorių.
„Susiklostė situacija, kad viešosiose erdvėse skambantys muzikos kūriniai yra monetizuojami, algoritmai socialiniuose tinkluose juos atpažįsta, pažymi, „Youtube“ platforma be autorių palaiminimo netgi neleidžia įkelti vaizdo siužeto, kuriame skamba muzika. Taigi, muzikos pasaulio kūrėjų teisės yra ginamos, o vizualiojo meno kūrėjai vis dar lieka nuošalyje. Kodėl?“ – svarsto iš abiejų pusių į situaciją pažvelgti galintis šiuolaikinio meno kūrėjas, avangardinio repo atlikėjas, tekstų autorius Žygimantas Kudirka.
Asociacijos LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič šią situaciją mėgina aiškinti taip: „Vizualiojo meno kūrėjai pagrindines pajamas uždirba iš kūrinių pardavimo, o ne iš kūrinių naudojimo, už kurį gauna atlygį. Galbūt todėl kūrėjai nėra linkę ginti savo intereso, rūpintis autorystės apsauga?“
Menininkas R. Narkus patvirtina tokius Lietuvos autoriams atstovaujančios asociacijos specialistės žodžius: „Menininkai vis dar klaidingai mano, kad jų kūrinių sklaida, kad ir be autorystės, yra būdas reklamuoti savo kūrybą. Ir vis dėlto menininkui būtų siekiamybė kontroliuoti savo kūrinio sklaidą.“
Viena iš socialinės kampanijos iniciatorių, kultūros komunikacijos specialistė Stefanija Jokštytė, teigia, kad socialiniai tinklai šiandien yra svarbi kultūros komunikacijos dalis. Kultūros festivalių, renginių komunikacijų planuose socialiniai tinklai tampa vienu iš komunikacijos kanalų. Ir jis, anot S. Jokštytės, meno kūrėjams gali tapti tikrai naudingas, ne tik kurdamas ryšį su meno vartotojais, žiūrovais, bet ir finansinę grąžą.
Vis dėlto, kaip teigia I. Radovič, turėti finansinės naudos iš socialiniuose tinkluose šmėžuojančios savo kūrybos vizualiojo meno kūrėjams dar sunkiai įmanoma: „Vaizdų atpažinimo įrankiai egzistuoja, tačiau jie yra labai sudėtingi ir brangūs, be to, neveikia šimto procentų tikslumu. Ilgai užtrunka, kol socialinių tinklų platformos priima autoriams palankius sprendimus. „Facebook“ platforma tik po 2019 m. priimtos direktyvos pradėjo mokėti atlygį muzikos autoriams. Dabar ši sistema jau veikia neblogai, o vizualiųjų menų srityje kol kas juda sunkiai. Neseniai pasklido žinia, kad po ilgų derybų, trukusių kelerius metus, pagaliau sutartį su „Meta“ pasirašė Prancūzijos vizualiųjų menų autorių organizacija. Olandijoje dailininkams atstovaujanti organizacija „Pictoright“ padavė „Meta“ į teismą. Tačiau kol kas problemos sprendžiamos taip: jūs praneškite apie pažeidimus, mes pašalinsime. Neabejoju, kad reikės bent kelių teismų, kol atsiras licencinės sutartys su autoriams atstovaujančiomis organizacijomis“, – sako asociacijos LATGA atstovė ir priduria, kad stengiamasi šviesti autorius: organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai, kūrėjai yra nuolat konsultuojami organizacijos teisininkų.
Kiekvienas socialiniuose tinkluose be autoriaus leidimo kad ir nekomerciniais tikslais panaudotas vizualiojo meno kūrinio atvaizdas pažeidžia socialinių tinklų naudojimo taisykles, kurios dažniausiai numato, kad į socialinius tinklus galima kelti tik savo sukurtą turinį, nepažeidžiantį kitų asmenų autorių teisių. „Taigi, autoriai ar jų atstovai gali paprašyti internetinės platformos administratoriaus pašalinti jų teises pažeidžiantį turinį“, – sako I. Radovič.
O S. Jokštytė įsitikinusi, kad, jei vizualiojo meno autorystė interneto erdvėje taptų prioritetu ir patiems autoriams, ir komunikacijos specialistams, ir autorių teisių gynėjams, ir patiems socialiniams tinklams, rezultatai netruktų pasimatyti. „Smagu, kad socialiniai tinklai formuoja estetinį skonį – gero gyvenimo ženklu tampa laisvalaikį leisti galerijose, parodose, meno mugėse ir festivaliuose. Argi ne gražu būtų formuoti tendenciją apie tai, kad dalydamiesi savo kultūrinio gyvenimo vaizdais turėtume nurodyti, kas tokį gyvenimą mums kuria, kūrinių autorius. Ir jei jau tapo norma prie nuotraukų pažymėti fotografo pavardę, tai gal anksčiau ar vėliau taps norma prie vizualiojo meno kūrinių palikti juos sukūrusių menininkų vardus, jau nekalbant apie tai, kad kūrinių sklaida interneto erdvėje jiems galėtų tapti bent šiokia tokia finansine paskata?“ – svarsto kultūros komunikacijos specialistė.
Socialinę kampaniją „Žymėk autorių“, bendradarbiaudamas su menininkams atstovaujančia Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, inicijavo VšĮ „Galerijų savaitgalis“. Projektas įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos programos „Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga“ lėšomis. Daugiau diskusijų apie autorių teises ir kampaniją „Žymėk autorių“ – čia.
