Šių metų laureatai:
* Marijai Šileikaitei Čičirkienei Fotomenininkų sąjungos premija įteikta už už tęstinį projektą „Odė Lietuvos miesteliams“. Tai nuosekli serija apie mažuosius Lietuvos miestelius ir jų kultūrinius, istorinius, socialinius vaizdinius. Šis fotografijų ciklas neigia miestelių uždarumą ir atskirtį, nes tokios fotografijos nurodo į esamas ir galimas regioninio prisikėlimo ir jo iškilimo iš užmaršties gaires.
* Donatui Stankevičiui Fotomenininkų sąjungos premija įteikta už už kuratorinę veiklą ir fotografijos leidinių sudarymą. Donatas Stankevičius žinomas ne tik kaip šiuolaikinės dokumentinės fotografijos kūrėjas, bet ir kaip gebantis tinkamai pristatyti kitų autorių kūrybą. Keletas paskutinių ir itin svarbių darbų – tai Albino Stubros archyvo atskleidimas, Romualdo Rakausko rerospektyvinė paroda R.R. ir Zenono Bulgakovo personalinė paroda Kauno fotografijos galerijoje. Donato Stankevičiaus sudarytas šios parodos katalogas prestižiniame Arlio fotografijos festivalyje tapo vienu pretendentų į pagrindinį prizą istorinių leidinių kategorijoje.
* Alionai Šalaj Skirmanto Valiulio premija įteikta už tyrimą „Šiuolaikinė moterų analoginė fotografija feministinių vizualumo studijų perspektyvoje: tekstai, praktikos ir savivoka“. Dr. Jelenos Šalaj projektas buvo sumanytas novatoriškai ir ambicingai. Ji siekė ištirti šiuolaikines Baltijos šalių fotografių, dirbančių analoginės fotografijos srityje, praktikas ir savivoką remdamasi tarpdisciplininėmis feministinėmis prielaidomis ir metodais, leidžiančiais pažvelgti, kaip fotografija, fotografavimas ir jų refleksija susiję su profesijos, motinystės, šeimos ir valstybės apmąstymu.
* Matui Dūdai įteikta „Aukso mūza“ (skiriama už paskutinių trejų metų darbus). M.Dūda, įkvpėptas senųjų grafikos tradicijų, nuolat tyrinėja įvairias meno raiškos formas, pavyzdžiui, personalinėje parodoje „Gibaras Bauzdint“ jis eksperimentavo su juodojo oforto technika, perteikdamas įspūdingas, atmosferiškas kompozicijas. M.Dūdos kūryboje dominuoja medžiagiškumo tyrinėjimai, o jo darbai dažnai įtraukia žiūrovus per meditatyvius, dėmesį koncentruojančius elementus.
* Rasai Žukienei įteikta „Aukso mūza“ (skiriama už paskutinių trejų metų darbus). R.Žukienė – iškili Lietuvos menotyrininkė ir humanitarinių mokslų daktarė, turinti daugiau nei 30 metų patirtį tyrinėjant Lietuvos dailės istoriją. R.Žukienė yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos Dailės istorikų draugijos ir tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) narė, aktyviai prisidedanti prie akademinio bei meno pasaulio sklaidos Lietuvoje.
* Šią vasarą netikėtai mus palikusiam Andriui Grigalaičiui taip pat skirta „Aukso mūza“ (skiriama už paskutinių trejų metų darbus). Apdovanojimą atsiėmė našlė Gintarė Baublytė. A.Grigalaitis aktyviai prisidėjo prie Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS), tapdamas jos komunikacijos vadovu, jo dėka buvo suformuota šiuolaikiška LDS komunikacijos strategija ir sukurta daugybė Lietuvos kultūros gyvenimą iliustruojančių filmų, pasakojimų, siužetų. Dirbdamas Dailininkų sąjungoje Andrius ne tik dirbo su komunikacija ir vizualiniu stiliumi, bet ir aktyviai rūpinosi ir vystė edukacines programas.
* Metų architektūros apdovanojimas įteiktas I M P L M N T architektų komandai. Laureatai: Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Ričardas Bertašius, Aurelija Kniukštaitė, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė (Studija „Implmnt architects“. Premija įeikta už STASYS MUSEUM. Šis drąsus, elegantiškas ir funkcionalus kūrinys yra puikus įvairių projekto dalių – architektūros, dizaino, kraštovaizdžio ir viešosios erdvės – vientisumo pavyzdys. Glaudus architektų, projektuotojų, inžinierių ir menininkų bendradarbiavimas leido sukurti puikiai integruotą kūrinį, atitinkantį Naujojo Europos Bauhauso principus. Šis objektas daro didelį kultūrinį poveikį vietos bendruomenei, nes stiprina regiono kultūrinę, švietimo, socialinę ir ekonominę veiklą. Be to, pasitelkdama savo architektūrą, jis siekia tapti svarbia kultūros institucija nacionaliniu ir pasauliniu mastu.
* Metų architektūrinio debiuto apdovanojimas įteiktas architektų studijos „Altitudes“ architektams Andriui Laurinaičiui, Gerdai Antanaitytei, Aurimui Baužiui. Premija įteikta už dujų saugyklos konversiją į senovinių automobilių muziejų Klaipėdoje. Kultūros paveldo vidaus erdvė – buvęs dujų saugyklos pastatas pritaikytas naujai paskirčiai – senovinių automobilių ekspozicijai. Architektūrinėmis priemonėmis siekta išlaikyti radialaus planavimo principus ir industrinę pastato atmosferą – tuščioje pastato erdvėje įrengtas cokolinis aukštas ir metalo stelažai, kuriuose eksponuojami senoviniai automobiliai. Pastato centre – apvalus hidraulinis keltuvas, skirtas pakelti eksponatus į reikiamą platformą. Keltuvo nenaudojant jo platforma veikia kaip cokolinio aukšto grindys. Cokoliniame aukšte įrengta multifunkcinė erdvė parodoms ir susitikimams.
* Žurnalistikos metraštininko premija skirta Virgilijui Juodakiui už ilgametę pedagoinę veiklą parengiant fotožurnalistus ir dėmesį fotožurnalistikai.
* Žurnalistikos metraštininko premija apdovanotas Vytautas Žeimantas už Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos sudarymą ir žurnalo „Žurnalistika“ redagavimą.
* Apdovanojimą „Už indėlį į kino kultūrą“ skirtas humanitarinių mokslų daktarei, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėjai ir meno vadovei Gražinai Arlickaitei už nuoseklų ir ilgametį gero, reikšmingo kino ir visos kultūros raidai, autorinio kino meno prioriteto ir sklaidos Lietuvoje puoselėjimą per „Scanoramos“ festivalį.
* Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos teikiamą „Bičiulių premiją“ atsiėmė VšĮ „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Premija jai įteikta už dėmesį verstinei literatūrai ir maloniai suteikiamą erdvę LLVS renginiams.
* Lietuvos rašytojų sąjungos teikiama „Šimtmečio premija“ skirta ilgametei Rašytojų klubo direktorei Janinai Rutkauskienei. Premija skirta už nuopelnus organizuojant kultūros ir meno renginius, skirtus istorinės atminties išsaugojimui, lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimui.
* Geriausio metų tautodailininko apdovanojimas skirtas tautodailės meno kūrėjai Alei Deksnienei už 2024 metais vykdytą aktyvią parodinę ir edukacinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Alė Deksnienė apdovanota už tradicinių vilnos vėlimo ir kepurininkystės amatų puoselėjimą ir populiarinimą. Jos darbai išsiskiria savo autentiškumu, originalumu, aukštaitiškų ir baltiškų raštų simbolika, jos sukurti darbai atitinka visus aukščiausios kategorijos meistrės reikalavimus.
* Lietuvos muzikų sąjungos už aukštą profesinį lygį teikiamas „Auksinis diskas“ skirtas berniukų ir jaunuolių chorui „Ąžuoliukas“ (meno vadovas – Vytautas Miškinis). „Ąžuoliukas“ – berniukų ir jaunuolių choras, kurį 1959 metais įsteigė Maestro Hermanas Perelšteinas. Šiandien „Ąžuoliukas“ – vienas geriausiai žinomų vardų Lietuvos muzikos pasaulyje. Tai unikalus kelių chorų – nuo mažylių iki vyrų – ir muzikos mokyklos derinys. Derlinga terpė, kurioje subrendo ne viena dešimtis garsių šalies muzikų. Šiandien „Ąžuoliukas“ – tai aštuoni chorai, kuriuose dainuoja keli šimtai vaikų, paauglių ir vyrų.
* Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatais tapo Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė ir Linas Vildžiūnas. Jiems premija įteikta už išskirtinės kultūrinės vertės trijų tomų leidinį „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“, skirtą profesionaliai lietuviško kino raidos apžvalgai.
