Vytauto Bacevičiaus konkursui – kompozicijos iš visų pasaulio žemynų

2024 m. lapkričio 20 d. 21:01
Janina Stankevičienė
2025-aisiais minėsime vieno pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų, kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus gimimo 120-ąsias metines.
Daugiau nuotraukų (4)
V.Bacevičius (1905–1970) – išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos istorijoje, jis bene vienintelis po M.K.Čiurlionio paliko didžiulį ir vertingą fortepijoninės bei simfoninės muzikos palikimą, pats buvo puikus koncertuojantis pianistas.
Artėjant kūrėjo sukakčiai VšĮ „Akantas“ rengia tarptautinį V.Bacevičiaus  kūrinių fortepijonui konkursą kompozitoriams. Rengėjai planuoja, kad konkurse premijuoti kūriniai bus įtraukti ir į 2025 m. numatyto surengti kompozitoriaus vardo pianistų konkurso programą.
Kalbamės su projekto vadovu, muzikologu, pianistu, pedagogu, humanitarinių mokslų daktaru, Kauno technologijos universiteto docentu Dariumi Kučinsku.
– Ar sumanymą rengti kompozitorių, o vėliau ir pianistų konkursą įkvėpė tik V.Bacevičiaus gimimo sukaktis, ar yra platesnis kontekstas?
– Kompozitoriaus V.Bacevičiaus jubiliejus, kurį minėsime kitais metais, buvo pagrindinis motyvas rengti konkursą. Taip sutapo, kad būtent 2025 m. rugsėjo mėnesį sukaks dvi mūsų muzikinei kultūrai reikšmingos datos – 150 m. M.K.Čiurlioniui ir 120 m. V.Bacevičiui.
Abi asmenybės yra ypač svarbios mūsų muzikos istorijai, tčiau V.Bacevičiui skiriamas dėmesys yra neproporcingai mažesnis, jam paminėti nebuvo sudaryta jokia Vyriausybės komisija, nepriimtos jokios finansavimo programos, jam atminti nėra ir neplanuojama atidengti jokios atminimo lentos ar biusto.
O juk būtent V.Bacevičius atstovavo Lietuvos moderniajai muzikai ir muzikams pasaulyje didžiąją praėjusio šimtmečio dalį. Taip, Kaune, yra jo vardu pavadinta gatvė, bet ten net ne gatvė, o akligatvis.
Manyčiau, V.Bacevičius nusipelnė daug daugiau mūsų atminimo ir pagarbos. Dėl to ir buvo sugalvota surengti tarptautinį muzikos konkursą – šiemet kompozitorių, o kitąmet – pianistų.
– Kodėl ši iniciatyva kilo Kauno menininkams?
– Savotiškas savigarbos jausmas, matyt, sukirbėjo. Esame Kaune, V.Bacevičiaus mieste. Kitą vertus, tai visiškai neturi reikšmės. Svarbiau yra atgaivinti ir pratęsti moderniosios muzikos tradiciją mūsų mieste.
Vėl prisimenant sovietmetį, juk Kauną buvo stengiamasi iš modernios Europos sostinės paversti visų užmiršta provincija. Kai atvažiavau čia Sąjūdžio laikais, tai tokį Kauną ir radau. Dabar, žinoma, daug kas pasikeitę į gerą pusę. Kaunas neabejotinai tapo gyvas, energingas ir veržlus visomis prasmėmis. Ir V.Bacevičiaus konkursas Kaune, neabejoju, tik prisidės prie dar spartesnio miesto muzikinio ir kultūrinio augimo.
Svarbu paminėti, kad susisiekus su Gražinos ir Kęstučio Bacevičių konservatoriija Lodzėje ir pakvietus juos būti konkurso partneriais, jie su didžiausiu entuziazmu sutiko ir palaikė šią idėją. Taigi, V.Bacevičiaus konkursas Kaune, matyt, jau tikrai turėjo įvykti. Ir jo idėja brendo ne tik Kauno menininkams.
– Koks konkurso tikslas?
– Svarbiausias tikslas – sugrąžinti V.Bacevičiaus muziką į Kauną. Lietuvoje ir net užsienyje   turime gražių pavyzdžių atliekant ir interpretuojant V.Bacevičiaus muziką, o Kaune ji vis dar skamba retai.
Antras svarbus konkurso tikslas yra paskatinti mūsų atlikėjus daugiau dėmesio skirti šiuolaikinei muzikai ir jos interpretacijoms. Juk XX a. buvo didelių pasaulinių atradimų, meninių laimėjimų, net kardinalių perversmų muzikos mene laikas.
Galiausiai mes jau ne XX a. gyvename, o net ketvirtį XXI a. įveikėme, kaitaip pat fantastiškų dalykų įvyko, buvo sukurta, pristatyta kažur pasaulyje. Norėtųsi, kad bent kruopelytę šių atradimų į Kauną atvežtų ir pristatytų kompozitorių konkurso dalyviai.
– Kūrinių pateikimo konkursui laikas baigėsi spalio 28 d., koks dalyvių ir kūrinių derlius? Ar šis konkursas patraukė užsienyje gyvenančių kūrėjų dėmesį?
– Nepatikėsite, bet per trumpą laiką nuo konkurso paskelbimo (pradėjome skelbti rugpjūčio antroje pusėje) iki paraiškų pateikimo pabaigos spalio mėnesio atsiliepė daugiau kaip 50 kompozitorių. Ir lietuvių autorių čia yra mažuma.
Taigi, matyt, būsime pataikę arba į tinkamą žanrą (kūrinys fortepijonui solo), arba į tinkamą laiką, o gal ir premija suviliojo (pirmoji premija – 1500 Eur). Bet kokiu atveju jau dabar galime sakyti, kad šiuolaikinės muzikos konkurso idėja pasiteisino ir jis pavyko – atsiliepė dalyviai iš visų žemynų (Australija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Azija) ir daugelio Europos šalių. Dalyvių geografija išties labai maloniai nustebino. Jau darosi smalsu, kokia jų muzika ir kas bus nugalėtojai...
– Papasakokite apie tolesnę konkurso eigą, komisijos sudėtį, atrankos procedūras.
– Konkurso komisija suformuota taip, kad jos dalyviai simboliškai sietųsi su V.Bacevičiaus gyvenimu. Juk jis buvo pasaulio žmogus – gyveno Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Argentinoje, galiausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (Niujorke).
Tad į komisiją pakvietėme kelių šalių atstovus – iš JAV, Prancūzijos, Lenkijos. Komisijos pirmininkė yra kompozitorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Žibuoklė Martinaitytė, gyvenanti Niujorke.
Į komisiją pakviestas Lodzės G. ir K.Bacevičių konservatorijos atstovas – profesorius, kompozitorius Sławomiras Kaczorowskis. Kauną, Paryžių ir net Tokiją gražiai sujungia šiuo metu Lietuvoje reziduojantis japonų pianistas ir muzikologas Yusuke Ishii. Taip pat komisijoje yra mūsų kaimynų latvių kompozitorius Rolandas Kronlakas.
Konkursas vyks pagal standartinę tarptautinių konkurų praktiką. Dėmesys bus kreipiamas į kompozicijų dramaturgiją, muzikinę logiką, techninių instrumento galimybių panaudojimą, faktūros įvairovę ir t.t.
Kiekvienas komisijos narys darbus vertins individualiai, po to vyks balų skaičiavimas ir galutinis komisijos sprendimo priėmimas. Komisijos nariai pasirašė nešališkumo deklaracijas, o dalyviai supažindinti su konkurso nuostata, skelbiančia, kad nebus vertinami tie, kurie per paskutinius dvejus metus mokėsi ar stažavosi pas komisijos narius.
– Kada paskelbsite laureatus?
– Dabar darbai vertinami. Skelbti laureatus numatyta gruodžio 16 d. 18 val. per tiesioginę   transliaciją internetu. Apie tai bus pranešta atskirai. Bet jau dabar galima pasižymėti šią datą savo kalendoriuje ir kartu su visais melomanais iš viso pasaulio stebėti baigiamąją konkurso dalį – rezultatų paskelbimą ir premijų įteikimą.
– V.Bacevičiaus konkursas rengiamas pirmą kartą, kokią jo ateitį prognozuojate?
– Jau dabar aišku, kad V.Bacevičiaus vardas ir jo vardo šiuolaikinės muzikos konkursas intriguoja ne tik Europą, bet visą pasaulį. Tą rodo dalyvių geografija. Tad, žinoma, norėtųsi, kad tai nebūtų tik jubiliejui skirtas renginys.
Kaunas seniai subrendęs kultūriniam proveržiui, čia yra sparčiai didėjantis gabaus jaunimo potencialas. Šiuolaikinės muzikos konkursas svarbus ne tik miestui, bet ir visai šaliai.
Tikiuosi, kad konkursas įgaus pagreitį ir kitais metais galėsime surengti tarptautinį V.Bacevičiaus pianistų konkursą bei abi tokias gražias iniaciatyvas galėsime pakartoti po dvejų trejų metų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.