Daktaro Jono Basanavičiaus pirmininkaujamas Didysis Vilniaus Seimas, pirmasis Petro Vileišio įkurtas lietuviškų knygų knygynas, pirmoji lietuviška opera „Birutė“ – tai tik keletas reikšmingų įvykių, kuriuo mena 1902 m. iškilusio pastato sienos.
Kultūros židiniu filharmonija laikoma ir dabar – reikšmingi muzikiniai pasirodymai, koncertai suburia meną norinčius geriau pažinti ir juo pasimėgauti žmones.
Tačiau daugelis net nesusimąsto, kad po išpuoselėtoms renginių programomis slepiasi daugybė nematomų srovių, kuriomis tik valstybės lėšomis pasirūpinti nepavyktų.
Filharmonijos duris atvėrusi direktorė Rūta Prusevičienė prakalbo apie paramos ir mecenatystės svarbą, kuri įstaigai leidžia palaikyti kūrybos dvasią ir skatina drąsiausias idėjas įgyti formą.
Viena svarbiausių filharmonijos palaikytojų – ilgametė partnerė „Norfa“ – į šalies kultūrinį gyvenimą žengia ne vien kaip paprastas finansinis rėmėjas, bet kaip ilgalaikis partneris, kuris prisideda prie filharmonijos kūrybinio potencialo išlaisvinimo.
„Norfos“ mecenatystė atveria duris į pasaulinius muzikos horizontus, leidžia pristatyti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muzikinius talentus, rengti naujas koncertų programas, kurti unikalius projektus.
R. Prusevičienė atvira – nors iššūkių pasitaiko, tokie bendradarbiavimai yra vienas gerųjų pavyzdžių leidžiančių ne tik Vilniaus, bet ir regionų bendruomenėms mėgautis aukščiausios kokybės muzikiniais pasirodymais, kurie prisideda prie meno prieinamumo visiems.
Naujienų portalui Lrytas įstaigos direktorė atskleidė, kad nors valstybės lėšomis yra finansuojama daug įstaigos gyvavimui svarbių aspektų, pilnam funkcionavimui to neužtektų.
„Valstybės lėšomis yra finansuojamas istorinio pastato išlaikymas, o didžiausia dalis yra atlyginimai. Pagal kultūros ir meno darbuotojams nustatytus koeficientus maždaug 40 mūsų darbuotojų užmokestį gauna būtent šiomis lėšomis.
Nors mecenatystė, verslų ir privačių asmenų parama sudaro ne itin didelę procentinę dalį, ji mums itin svarbi.
Nors paramos negalėtume naudoti atlyginimams ir pastatui, ji skiriama tam, kad vyktų kūrybinis proveržis, būtų įgyvendinamos ypatingos idėjos, būtų galima pasikviesti labai norimus solistus, dirigentus, orkestro narius iš užsienio“, – pasakojo filharmonijos direktorė.
R. Prusevičienė prasitarė, kad dauguma net neįtartų, kokių dar išlaidų turi įstaiga, todėl itin vertina verslų paramą.
„Natų nuoma, lietuvių ir užsienio kompozitoriai, dauguma priklauso svarbioms leidykloms, todėl kiekviename koncerte skambėsiantiems kūriniams reikia nuomoti oficialias natas, pasirašyti sutartis su leidyklomis – tai didelės išlaidos.
Taip pat instrumentų pirkimas. Vienas pats pigiausias instrumentas kainuoja 7–8 tūkstančius eurų. Pigiausias styginis instrumentas – 30 tūkstančių. Su tuo yra susijęs nuolatinis lėšų, investicijų poreikis.
Esame sveikai konkurencingoje aplinkoje, todėl mūsų informacinė, reklaminė sklaida yra taip pat nepaprastai svarbi. Lietuvos sostinėje vyksta tiek daug renginių, kai kas tai lygina net su pasaulio metropoliais – Berlynu, Paryžiumi, Londonu ar Niujorku – todėl norime save pozicionuoti, pristatyti, skelbti apie savo veiklą.
Tam turime dideles reklamines, rinkodarines kampanijas, džiaugiamės ištikimais partneriais, tarp kurių naujienų portalas Lrytas, tačiau reikia lėšų“, – apie tik dalį visų išlaidų, su kuriomis tenka tvarkytis įstaigai, prabilo vadovė.
Filharmonijos pridėjo, kad mecenatų lėšos prisideda ir prie konkrečių koncertų pastatymų ir tai, pasak jos, yra pati didžiausia investicija.
„Pinigėliai tikrai naudojami, kad koncertinės programos būtų įdomios, patrauklios, kad galėtume pasikviesti labai žymų solistą atliekantį lietuvių kompozitoriaus kūrinio premjerą.
Pavyzdžiui, visai neseniai kompozitoriaus Felikso Bajoro smuiko koncertą atliko labai žymus lenkų smuikininkas Januszas Wawrowskis – tai buvo didelis įvykis tiek Lietuvos, tiek ateityje ir Europos muzikinei kultūrai. Smuikininkas daug gastroliuoja ir, manau, tikrai ne vieną kartą dar atliks šį kūrinį.
Visada kuriame daugialypes partnerystes tiek su muzikantais, tiek su savo mecenatais, kad jų indėlis į Lietuvos muzikinę kultūrą būtų ne vienkartinis, o tvarus“, – dalijosi R. Prusevičienė.
Nors paramos sulaukia, filharmonijos direktorė šyptelėjo ir neslėpė, kad jos norėtųsi daugiau.
„Prieš kokius 25 metus filharmonija ir mūsų įsteigtas Vilniaus festivalis buvo lyderiai. Tikrai pritraukdavome visus didžiausius į Lietuvos rinką ateinančius bankus, draudimo, audito bendroves, privačius mecenatus.
Dabar, be abejo, yra daugybė sričių, kurias gali paremti mecenatai. Dabar jie yra labiau pasiskirstę ir pagal savo asmeniniu interesus, hobius labiau orientuojasi į vizualių menų rėmimą.
Mes norėtume, kad standartiškos iniciatyvos, kurias rodo mūsų pagrindinis mecenatas „Norfa“, sujudintų daugiau prie filharmonijos veiklos norinčių prisidėti žmonių.
Mūsų veikla labai prasminga – dirbame su įvairiomis socialinėmis grupėmis, edukuojame moksleivius, organizuojame specialius koncertus senjorams, daugiau nei 50 proc. visų mūsų koncertų vyksta regionuose – daugelyje jų sukūrėme gilias tradicijas.
Viliuosi, kad tame labiau galėtų dalyvauti ir mecenatai, nes mūsų turinio pasiekiamumas yra labai platus“, – pabrėžė filharmonijos vadovė.
Paklausta, kaip jie jų veiklos prisideda „Norfa“ R. Prusevičienė dėstė, kad įstaiga tiksliai nusistato paramos skirstymą.
„Paprastai sutariame, kad mums visada labai aktualu būtent partnerystė su žiniasklaida. Specialiai biudžeto tam neturime, todėl „Norfos“ parama nepaprastai padeda mūsų sklaidai, edukacijai.
Taip pat lėšas naudojame pildyti skaitmeninėms koncertų salėms – tai unikali platforma. Baltijos šalyse vieninteliai turime skaitmeninę koncertų salę, kurioje jau yra apie 200 įrašytų koncertų ir atskirų kūrinių. Nuostabu, kai tai žmonėms nemokama – mes visą šį metraštį, aktualų archyvą atveriame visiems norintiems.
Kartais, kai pastebime prisijungimą, matome, kad prie mūsų žmonės jungiasi nuo Japonijos iki Jungtinių Amerikos Valstijų“, – džiaugėsi vadovė.
R. Prusevičienė pridėjo siūlanti labai pasidomėti filharmonijoje lapkričio mėnesį vyksiančiais koncertais.
„Juos rengiame su ilgamečiais partneriais – čekų atlikėjais ir jų ambasada, žymiais prancūzų atlikėjais ir jų kultūros institutu, Vilniaus choru, Operos ir baleto teatro choru.
Kiekvienas koncertas turi labai daug dalyvių, partnerių, visi jie būna nepaprastai patenkinti rezultatu.
Svarbiausia, kad visa tai skiriame savo klausytojui. Žinau, kad jie išsineša ilgalaikį įspūdį“, – laikėsi nuomonės filharmonijos direktorė.
