Kauno IX forto muziejus yra viena didžiausių paminklinių vietovių visoje Europoje. Ši unikali 50 hektarų užimanti teritorija – tai memorialinis kompleksas, kurį sudaro Antrojo pasaulinio karo masinių žudynių vieta ir kapavietė bei monumentas nacizmo aukoms atminti.
Muziejų kasmet aplanko dešimtys tūkstančių žmonių, tačiau jį pasiekti patogu ne visiems.
Muziejus yra prie magistralinio kelio Vilnius–Klaipėda. Tie, kurie muziejų nori pasiekti pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju miesto transportu, susiduria su daugybe problemų. Tai patiria ir muziejaus darbuotojai.
Netrukus situacija šiek tiek pagerės, bet dėl požeminės perėjos, kuria galima patekti į muziejaus teritoriją, tikrai gėda.
Perėja neprižiūrima ir tamsi
Kaunietis gidas Deimantas Ramanauskas pasakojo, kad į IX forto muziejų galima patekti keliais būdais.
Turistų grupės autobusais iš miesto nuvežamos iki prie muziejus esančios pagrindinės didelės automobilių stovėjimo aikštelės ir todėl jokių nepatogumų nepatiria.
Tačiau yra nemažai turistų ir miestiečių, kurie muziejų nori pasiekti savarankiškai.
Važiuoja kelis kartus per dieną
Iš miesto centro iki pat muziejaus važiuoja 57-ojo maršruto autobusas, tačiau tik kelis kartus per dieną ir tai daugeliui nepatogu.
Šiuo autobusu galima vykti ir iki Sargėnų, išlipti Vandžiogalos plente esančioje IX forto stotelėje. Šiuo maršrutu autobusas važiuoja kur kas dažniau.
Išlipę stotelėje ir pasukę į dešinę, šiek tiek paėję pėstieji ar iki šios vietos atvykę dviratininkai patenka į Šeduvos gatvę. Kiek paėjus galima pamatyti siaurą taką. Juo žmonės prieina prie požeminės perėjos, kuri įrengta po magistraliniu keliu Vilnius–Klaipėda.
Perėjus požeminį tunelį atsiduriama muziejaus teritorijoje.
„Tačiau požeminė perėja neprižiūrima, neapšviesta, nejauki. Pats neseniai iki muziejaus važiavau dviračiu – einant perėja ir stumiant dviratį viena koja prasmego duobėje ir jos vos nesusilaužiau“, – pasakojo gidas D.Ramanauskas.
Muziejų galima pasiekti ir iš Šilainių, atvykus iki B.Brazdžionio ir Tyrlaukio gatvių.
„Tačiau prie jų nėra nei šaligatvių, nei dviračių takų, žmonės eina važiuojamąja kelio dalimi, tai nesaugu ir necivilizuota“, – tikino D.Ramanauskas.
Žingsniuoti pamiške smagu
Išbandžius šiuos kelius paaiškėjo, kad pastabos teisingos. Tiesa, situacija pamažu keičiasi.
Sargėnuose esantis Vandžiogalos plentas dabar remontuojamas, matyti, kad prie jo bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, tad keliauti čia taps kur kas patogiau. Einant plentu ir pasiekus Šeduvos gatvę prie jų sankirtos yra nuoroda, kur sukti norint patraukti muziejaus link.
Šeduvos gatvė neseniai išasfaltuota, tad kelias lygus, eiti juo smagu, galima grožėtis vienoje gatvės pusėje stovinčiais privačiais namais, kitoje – augančiu miškeliu. Vietiniai gyventojai prižiūri aplinką, ji sutvarkyta, todėl raudonuoti prieš miesto svečius netenka.
Prie gatvės šaligatvio nėra, tačiau ji baigiasi aklagatviu, todėl eismas čia neintensyvus.
Nedžiugina muziejaus vaizdas
Šeduvos gatvėje pamačius dar vieną mėlyną nuorodą į muziejų reikia žengti į siaurą taką. Jis supiltas iš asfalto drožlių, todėl net lyjant ant jo netelkšojo balos. Tačiau priėjus prie požeminės perėjos vaizdas nenudžiugino.
Paklotos grindinio plokštės duobėtos, leidžiantis į požeminį tunelį reikėjo atidžiai žiūrėti po kojomis, nes dalis laiptų apgriuvę.
Požeminėje perėjoje tamsu, nejauku, perėjos sienos aprašinėtos, joje mėtėsi šiukšlės. Ja einant sutikti žmonės baugščiai dairėsi ir skubėjo atitolti, nes nežinia su kokiais nedorėliais galima susitikti.
Išlindus iš požemio prasideda muziejaus teritorija. Čia senos grindinio trinkelės taip pat kai kur suskilusios. Greta sienos įrengtos nišos, kurios turėtų atstoti suolus, apleistos, aptriušusios. Ir požeminės perėjos, ir muziejaus prieigos kėlė nusivylimą.
Keliai geri, bet nesaugūs
Pabandžius muziejų pasiekti iš Šilainių ir atvykus iki B.Brazdžionio gatvės buvo aišku, kad ji kapitališkai remontuojama. Prie atnaujintos gatvės įrengiami ir šaligatviai.
Tačiau iš B.Brazdžionio gatvės pasukus į Tyrlaukio gatvę matyti, kad prie jos šaligatvių nėra ir artimiausiu metu, matyt, nebus.
Pro šalį važiuojantiems automobiliams iš Tyrlaukio gatvės reikia pasukti į dar vieną bevardį keliuką, kuris nuveda tiesiai prie kitos, mažesnės, muziejaus automobilių stovėjimo aikštelės.
Prieš kurį laiką šis keliukas dar priminė žvyruotą duobėtą kliūčių ruožą, bet dabar jis jau asfaltuotas.
Rajone šaligatvį jau įrengė
Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis neslėpė, kad su nepatogumais ir net pavojumi gyvybei dėl to, kad prie į muziejų vedančių gatvių nėra šaligatvių, susiduria ir muziejaus lankytojai, ir jo darbuotojai.
Tačiau M.Pečiulis tikisi, kad pasibaigus remonto darbams situacija dalyje B.Brazdžionio gatvės pagerės.
„Nors darbai nėra iki galo baigti, jau matyti, kad jiems pasibaigus B.Brazdžionio gatvėje bus įrengtas pėsčiųjų takas, vedantis link Tyrlaukio gatvės.
Viena Tyrlaukio gatvės dalis priklauso Kauno rajonui, kita – Kauno miestui. Kauno rajono savivaldybė iš savo pusės įrengė pėsčiųjų taką, vedantį iki pat Kauno IX forto memorialinio komplekso ribos, o miesto savivaldybės pusėje pėsčiųjų tako nėra. Kelias, nors ir geros būklės, gana siauras, labai didelio intensyvumo ir pėsčiųjų judėjimas juo taip pat labai pavojingas“, – įžvalgomis dalijosi muziejaus vadovas.
Nežavi ir naujas keliukas
M.Pečiulis neslėpė, kad susisiekimas viešuoju transportu taip pat kelia sunkumų muziejaus lankytojams ir darbuotojams, nes miesto autobusai važiuoja retai. Ši problema buvo itin opi vykstant kelių remonto darbams B.Brazdžionio gatvėje ir Vandžiogalos plente, nes keitėsi autobusų maršrutai, stotelių vietos.
Šiuo metu saugiausia ir patogiausia į muziejų pėstiesiems ir dviratininkams atvykti per požeminę perėją.
„Vis dėlto ji kelia nejaukumo pojūtį, ypač rudens ir žiemos sezonais. Ši požeminė perėja yra tas objektas, dėl kurio nuolat turime kreiptis į bendrovę „Via Lietuva“ ragindami sutvarkyti joje esančias šiukšles ar atlikti kosmetinius tvarkybos darbus“, – sakė M.Pečiulis.
Muziejaus vadovas taip pat apgailestavo, kad požeminės perėjos sienos nuolat išmarginamos įžeidžiančio pobūdžio įrašais ar simboliais.
„Tai ne tik darko vaizdą, bet ir, atsižvelgiant į tai, kad ši perėja veda link Antrojo pasaulinio karo masinių žudynių vietos, gali sukelti ir neigiamų tarptautinių reakcijų“, – apgailestavo M.Pečiulis.
Muziejaus direktorius mano, kad situacija labai pagerėtų, jei būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
„Kauno IX forto muziejus iš karto pajuto teigiamus poslinkius saugant teritoriją nuo vandalizmo atvejų, kai buvo įdiegtos vaizdo stebėjimo sistemos“, – tikino M.Pečiulis.
Tik šią vasarą „Via Lietuva“ požeminėje perėjoje įrengė specialius profilius, kuriais galima stumti dviračius ir vaikų vežimėlius.
Link perėjos vedantis takelis iš asfalto drožlių taip pat yra „Via Lietuva“ žinioje.
„Takas yra nereprezentatyvus ir labiau panėšėja į lauko keliuką, vedantį link apleistos sodybos, nei į tarptautinės reikšmės kultūros paveldo objektą. Prieš kelerius metus jis buvo ypač blogos būklės – kai lydavo, juo faktiškai buvo neįmanoma naudotis. Paprašius „Via Lietuva“ atstovai supylė asfalto drožlių taką. Būklė gerokai pagerėjo, bet reprezentatyviąja prasme jis vis tiek atrodo apgailėtinai“, – sakė M.Pečiulis.
Jaučiasi atskirti nuo miesto
Per metus Kauno IX forto muziejuje apsilanko apie 60 tūkstančių lankytojų. IX forto memorialiniame komplekse, į kurį galima patekti nemokamai, lankytojų būna net kelis kartus daugiau.
„Mes norėtume, kad Kauno savivaldybė integruotų IX forto muziejų į bendrą miesto infrastruktūrą – būtų įrengti pėsčiųjų, dviračių takai, viešojo transporto linijos.
IX forto muziejus kultūrinę pridėtinę vertę pirmiausia kuria Kauno miestui ir regionui. Ne veltui muziejus įtraukiamas į turistinius maršrutus kaip viena labiausiai lankytinų vietų mieste“, – sakė M.Pečiulis.
O kodėl pati muziejaus teritorija yra ne visai reprezentatyvi?
„Šiuo metu planuojame atnaujinti muziejaus ekspozicijų pastatą. Jau parengtas techninis darbų projektas, rengiamės pirkti rangos darbus. Vėliau, kito etapo metu, planuojame modernizuoti Kauno IX forto memorialinio komplekso automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus bei jų apšvietimą.
Kada darbai prasidės, dar neaišku, nes nėra skirta finansavimo“, – apgailestavo M.Pečiulis.
Ne visos problemos bus išspręstos
Aloyzas Pakalniškis
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas
„Užbaigti darbus Sargėnuose, Vandžiogalos plente, tikimasi iki metų pabaigos. Čia bus įrengti šaligatviai, dviračių takai, atnaujinta važiuojamoji danga.
B.Brazdžionio gatvėje eismas jau atnaujintas. Čia liko atlikti horizontaliojo ženklinimo darbus ir įrengti šaligatvį. Dėl Tyrlaukio gatvės bus sprendžiama ateityje.
Kauno savivaldybė prižiūri tik miestui priskirtas susisiekimo arterijas. Požeminė perėja po magistrale Vilnius–Klaipėda yra bendrovės „Via Lietuva“ žinioje.
Pasibaigus B.Brazdžionio gatvės remontui 57-ojo maršruto miesto autobusas jau vėl važiuoja ir į IX forto muziejaus teritoriją.“
Pažadėjo atlikti tik nedidelį remontą
Jolita Orentaitė
Bendrovės „Via Lietuva“
Komunikacijos skyriaus vadovė
„Požeminė pėsčiųjų perėja ties Kauno IX forto muziejumi iš esmės būtų remontuojama kartu su kelio kapitaliniu ar rekonstrukcijos projektu, tačiau artimiausiu metu rekonstrukcijos darbai šiame ruože nėra numatyti.
Kol bus atliekami minėti rekonstrukcijos darbai, perėją mūsų užsakymu prižiūri bendrovė „Kelių priežiūra“, kuri užtikrina švarą, tvarką ir saugų esamos perėjos eismą.
Pagal galiojančius normatyvinius reikalavimus požeminė pėsčiųjų perėja, atsiradus šiukšlių ar kitų teršalų, turi būti išvaloma per 5 dienas nuo to laiko, kai problema užfiksuojama.
Šiais metais planuojama taisyti laiptus, plyteles, kitus perėjos elementus, kurie gali kelti pavojų.
Per mišką vedančio asfalto drožlių tako remontas artimiausiu metu neplanuojamas.“
