Daugelis sutiks, kad menas ir kultūra – neatsiejama visuomenės dalis, skatinanti kūrybingumą, atspindinti tapatybę ir puoselėjanti dvasią. Deja, šioje srityje vien tik valstybės finansavimo nepakanka.
S.Kairys pabrėžė, kad kalbant apie kultūros institucijas ar menininkus, būtina ieškoti įvairių pajamų šaltinių ir skatinti mecenatystę. Anot jo, šiuolaikinė visuomenė turi didelius lūkesčius tiek dėl kultūros prieinamumo, tiek dėl kokybės, tačiau akivaizdu, kad biudžetiniai resursai ne visada sugeba patenkinti šiuos poreikius.
Šiandien, kaip niekada, kultūros puoselėjimas tampa bendra atsakomybe, kurioje ypač svarbus verslo ir kultūros bendradarbiavimas.
Tarp reikšmingiausių verslo atstovų, kurie dosniai prisideda prie Lietuvos kultūros augimo, išsiskiria prekybos tinklas „Norfa“.
Įmonė jau ne vienerius metus yra svarbi daugelio nacionalinių kultūros įstaigų rėmėja, rodanti pavyzdį, kaip verslas gali aktyviai ir atsakingai prisidėti prie kultūrinės aplinkos puoselėjimo.
„Norfa“ ne tik remia įvairius renginius, bet ir prisideda prie kūrybinių iniciatyvų, skatindama Lietuvos menininkų augimą ir meno prieinamumą visuomenei. Toks indėlis neabejotinai padeda kultūrai žengti į priekį.
Remdama Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Nacionalinę filharmoniją, Nacionalinį dramos teatrą, Šiaulių dramos teatrą, Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą ir kitas įstaigas „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis puikiai suvokia, kad investicija į meną – yra investicija į visuomenės gerovę, kūrybingumą ir ateitį.
Plėtodamas kultūros įstaigoms tenkančios paramos temą, Kultūros ministras pabrėžė, kad kalbant apie kultūros institucijas ar atskirus menininkus, pagrindinis mecenatystės tikslas yra pajamų diversifikavimas.
„Šiuolaikinė visuomenė turi didelį lūkestį kalbant tiek apie kokybę, tiek apie prieinamumą. Nereikia turėti iliuzijos – niekada biudžetinis, valstybinis finansavimas nepadengs visų sąnaudų.
Bilietai į renginius taip pat sąnaudų nepadengs. Tai įmanoma nebent tokioje šalyje, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, kur iš esmės kultūros gyvastis visu 100 proc. priklauso nuo privačios iniciatyvos.
Šioje vietoje verslo, verslininkų dalyvavimas kultūriniame gyvenime svarbus – tiek kalbant apie socialinę verslo misiją, tiek apie pilietiškumą, brandesnę visuomenę ir ta kryptimi turime judėti“, – naujienų portalui Lrytas sakė S. Kairys.
Ministras pabrėžė, kad bet kokiu atveju, verslo įsitraukimas į kultūrą yra itin sveikintinas dalykas.
„Turbūt yra likęs tam tikras reliktas iš mūsų skaudžios patirties, kuomet yra galvojama, kad viską turi užtikrinti valstybė.
Kultūros ministerija bendradarbiavimui deda visas pastangas. Pradedant nuo paprastų dalykų – kaip mecenato statuso suteikimas, dėmesio atkreipimas į mecenatų bendruomenę, šalia nacionalinio mecenato, savivaldybių mecenatų statuso atsiradęs ir bendruomenių mecenatų vardas“, – kalbėjo Kultūros ministras.
Visgi, politikas sakė matantis tendenciją, jog tautiečiai nėra itin likę paramą žarstyti išskėstomis rankomis.
„Iš informacijos, kuria dalinasi Valstybinė mokesčių inspekcija, matome, kad iš gyventojų pajamų mokesčio, nors ir suma paskirstoma kultūrai šiek tiek didėja, krenta ją skirstančiųjų skaičius – tai irgi yra indikacija.
Turime ir pasaulio dosnumo indeksą. Deja, dabar kaip valstybė esame 123 vietoje, 2022-ieji metai buvo išskirtiniai, dėl karo Ukrainoje buvome pakilę iki 99 vietos, tačiau dabar vėl esame dugne.
Kitaip tariant, noras dalintis nėra pats didžiausias ir tradiciją, matyt, yra paveikęs sovietmetis, todėl reikia suprasti, kad dėmesys kultūrai – lyg sodininko darbas – turi kantriai, rūpestingai dėti pastangas ir rezultato kitą dieną nesulauksi“, – apie opią problemą užsiminė S. Kairys.
Nepaisant to, ministras atkreipė dėmesį į geruosius pavyzdžius – prie kultūros puoselėjimo stipriai prisidedančius verslus – tarp kurių daugelio nacionalinių kultūros įstaigų rėmėja „Norfa“.
„Yra gerų pavyzdžių, kai įstaigos dirba kartu su privačiomis įmonėmis. Mes tai matome ir ar tai būtų profesionalusis scenos menas, ar teatrai, koncertinės įstaigos – kiekvienas pasirodymas turi rėmėjus.
Matome tokias įmones, kaip „Norfa“, kurios labai remia kultūrines veiklas“, – gražių žodžių negailėjo ministras.
S.Kairys pridėjo, kad yra sferų, kur valstybė galėtų dar daugiau prisidėti prie kultūros ir verslų bendradarbiavimo bei puoselėjimo.
„Neseniai kalbėjome apie tai, kad niekas netrukdo, pavyzdžiui, kad Lietuvos kultūros taryboje atsirastų atskira programa, kurios dėka labdaros ir paramos lėšos būtų skiriamos naudojant tarybos ekspertinį vertinimą – taip auginant ne tik mecenatystės, filantropijos tradiciją, bet ir palaikant demokratiškus, depolitizuotus instrumentus.
Žinoma, matome, kad Lietuvoje tokios diskusijos dar labai ankstyvos ir verslui yra suprantamiau remti konkretų spektaklį, menininką ar darbą, tačiau, manau, kad tai būtų puiki niša mecenatystę, paramą susieti su tokiomis institucijomis kaip kultūros taryba“, – apie naujoves užsiminė Kultūros ministras.
S.Kairys pridėjo, kad verslų bei kultūros bendradarbiavimas ir dabar šalyje vyksta itin sklandžiai, o vienas ar kitas mecenatas dar nėra turėjęs įtakos jokiam kultūros renginio turiniui.
„Tokių pavydžių sporte, taip, teko matyti, bet kultūroje ne“, – šyptelėjo ministras.
Politikas pridėjo, kad dažnai yra svarstoma, kaip paskatinti į kultūros sektorių įsitraukti daugiau verslininkų, tačiau pasak jo, svarbu nemaišyti dviejų dalykų.
„Mecenatas savaime yra vertybė. Mecenatas dažnai nelaukia mokestinių lengvatų, kitų skatinamųjų priemonių – tas įmones norime išskirti kaip tikrus mecenatus.
Žinoma yra ir kita medalio pusė, kai norima tiesiog prisitraukti verslo atstovus ar pavienius žmones, skirti labdarą ir paramą.
Pagal pasaulio dosnumo indeksą matome, kokie instrumentai veikia, o kiek ne. Jeigu norime turėti efektą – yra du būdai.
Pavyzdžiui, kino sektorius praėjusiais metais iš privataus verslo pritraukė 23 milijonus eurų – čia veikia pelno mokesčio lengvata, kuri niekaip nelemia turinio. Tai puikus pavyzdys, kaip dera valstybės lėšos su galimybe pritraukti privačias lėšas per pelno mokesčio lengvatą ir kaip nuo to laimi tiek sektorius, tiek valstybė.
Žiūrint į pavienių asmenų paramą, matome, kad šalims, kurios arba padarė ženklų šuolį pasaulio dosnumo indekse, ar iš principo turi geras rėmimo tradicijas, veikia mokestinės paskatos.
Diskutavome apie scenarijų, kad mokesčiai būtų apskaičiuojami nuo žmogaus pajamų minus jo suteikta labdara, parama. Labai aiškiai matome, kad ten kur veikia tokia sistema, pagrindinis atsakymas yra, kad ta paskata leidžia žmogui suprasti, jog jo skirtos lėšos labiau nueina ne mokesčiams, o pasirinktai iniciatyvai.
Manau, kad tai taip pat yra neišnaudoti resursai ir tomis kryptis galima judėti skatinant privačių asmenų įsitraukimą“, – apie dar vieną naujovę užsiminė S.Kairys.
