Tad gal ir gerai, kad politikams, neišskiriant ir kultūros ministro S.Kairio, pavyko iš valstybinių muzikos teatrų ir koncertinių organizacijų repertuarų išguiti rusų kompozitorių muzikos kūrinius. Sutikite, be P.Čaikovskio „Spragtuko“ lietuviams gyventi būtų išties ramiau ir saugiau.
Kodėl „būtų“? Todėl, kad tuščios vietos nebūna.
Kaip ir visuose karuose, taip ir informaciniuose bei kultūriniuose priešas keičia flangus, ieško silpnų vietų ir atakuoja iš pasalų – vietoj vieno spragtuko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre siunčia būrius spragtukų, savo plačiomis burnomis siekiančių perkąsti politikų, tarp jų – kultūros ministro, stuburą ir praryti lietuvių tautą.
Gruodžio 22 d. propagandinį mūšį Vilniuje pradės ne kas kitas, o Ukrainos klasikinio baleto trupė, kuri rodys ne ką kita, o P.Čaikovskio „Spragtuką“. Gruodžio 25–31 d. Palangoje, Mažeikiuose, Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje baleto trupė „Sofia Festival Ballet“, kurią sudaro Ispanijos, Bulgarijos, Norvegijos, Makedonijos, Japonijos ir kitų šalių nacionalinių operos ir baleto teatrų šokėjai, į propagandinį mūšį mes savo P.Čaikovskio „Spragtuko“ interpretaciją.
Jei Lietuva atlaikys šią spragtukų apgultį, ją tikrai turėtų pribaigti dar du spragtukų būriai jau kitų metų pradžioje.
Sausio 2 ir 3 d. Vilniuje ir Kaune savųjų spragtukų sugebėjimus demonstruos Ukrainos klasikinis „Etoile“ baletas, o sausio 10–16 d. į Klaipėdą, Kauną ir Vilnių bendrovės „Worldstars“ valdybos narė O.Azizova atsiųs dar vieną spragtukų būrį, kuriame šokėjais apsimes priešai iš Paryžiaus operos, „La Scala“, Londono karališkojo baleto ir kitų pasaulio teatrų trupių.
Beje, metų sandūroje mūsų šalies miestuose netrūks ir P.Čaikovskio „Gulbių ežero“, bet jis ne toks baisus kaip „Spragtukas“. Juk gulbę galima įsivaizduoti tiesiog kaip didžiulį taikos balandį.
