„Šis festivalis skiriamas filosofija, menu, kultūra besidominčiai plačiajai visuomenei, studentijai, visiems, kurie neabejingi I.Kanto kūrybai, šiuolaikinės filosofinės minties raidai. Istorinė praeitis gali tapti vertinga pamoka, moralės orientyrų paieška ir patikra. Kur nuves diskusijos – nežinia, nes žmogaus protui būdinga vis kitaip modeliuoti mintis atsižvelgiant į šiandienos iššūkius. Gal tai bus kelionė pirmyn – į ateities filosofiją?“, – pristatydama programą kalbėjo festivalį organizuojančios Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė.
Renginiuose – lektoriai ir menininkai
Kertinė festivalio ašis – filosofija. Dalyvius kviečiami į tarptautinę konferenciją, kurioje pasisakys Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai Mantas Macikas, Gintautas Mažeikis, Klaipėdos universiteto Filosofijos, menotyros ir komunikacijos katedros vedėja Ernesta Molotokienė, Rytų Prūsijos muziejaus Baltijos mokslinis bendradarbis Timas Kunze (Vokietija), Vilniaus universiteto atstovai Aistė Noreikaitė, Retų spaudinių skyriaus bibliotekininkas Mindaugas Marazas, Klaipėdos universiteto profesorės Daiva Kšanienė, Jūratė Sučylaitė, kultūrologė Jovita Saulėnienė. Diskusijas moderuos Aldis Gedutis, Arvydas Juozaitis, Raimondas Kazlauskas, Hubertas Degėsys.
Festivalio dienomis vyks šviesaus atminimo klaipėdietės akvarelininkė Renatės Lūšis vardo Vandens medijų pleneras „Laudacija Imanueliui Kantui: vaizduotė ir realybė“. Menininkų sukurti darbai bus eksponuojami I.Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje, vyks aukcionas, bus išleistas kūrinių katalogas. Plenerą vainikuos aktoriaus ir režisieriaus Beno Šarkos, Simonos Martinkutės performansai, Luko Issako (Vokietija) klasikinės gitaros koncertas.
Bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje grafikos dizaineris Virginijus Bakas skaitys paskaitą „Dirbtinio intelekto įrankių naudojimas vizualiojoje kūryboje. Galimybės ir iššūkiai“. Jaunimui skirtame renginyje J.Sučylaitė pristatys savo romaną apie vokiečių klasikinės filosofijos korifėjų „Imanuelio kelias“, akustinį koncertą surengs alternatyvaus roko grupė „Imanuelis Kantas“.
Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Nijolė Kliukaitė-Kepenienė kartu su smuikininke Nina Dzimidiene, aktore Virginija Kochanskyte ir J.Saulėniene pristatys naują savo novelių romaną „Imanuelio Kanto katė“. Poetė Dalia Bielskytė kviečiai į neurografikos seansą su I.Kanto pamėgto šeivamedžio gėrimo degustavimu.
Organizatoriai žiūrovams surengs keturias ekskursijas po Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetą, Skulptūrų parką, įmonės „Klaipėdos energija“ teritoriją, kurioje bus eksponuojami plenere dalyvaujančių Lietuvos ir užsienio šalių menininkų darbai, instaliacijos.
Baigiamajame renginyje „Žvaigždėtas dangus ir moralės dėsniai tavyje“ ištraukas iš literatų kūrinių apie I.Kantą skaitys aktorius Andrius Bialobžeskis, didžiojo filosofo personažą įkūnys Dominykas Matulionis, pasirodys violončelininkai Mindaugas Bačkus ir Kornelija Kupšytė.
I.Kanto šaknys – Kantvainų kaime
Pats I.Kantas save vadino daugiatautės Prūsijos karalystės pavaldiniu, gimusiu, augusiu, visą gyvenimą praleidusiu Karaliaučiuje – tėvų namuose jis girdėjo vokiečių kalbą, rašė vokiškai. Tačiau filosofas palankiai atsiliepdavo ir apie lietuvius, kitas Rytprūsių tautas.
Ilgą laiką I.Kanto giminės istorija buvo neaiški, nors jo kūrinių, išleistų 1804 metais, rinktinėje skelbta, kad jis kilęs iš paprastų lietuvių. Dvi jo prosenelio Richardo Kanto dukterys ištekėjo už svetimšalių, gal todėl Prūsijoje ėmė sklisti legendos apie škotiškąją filosofo kraujo liniją.
Net ir pats I.Kantas rašė: „Mano senelis, gyvenęs vokiškoje ir lietuviškoje Tilžėje, kilęs iš Mėmelio apylinkėse įsikūrusių atvykėlių škotų. Filosofo kilmę aiškinęsi vokiečiai istorikai Hansas ir Gertrūda Mortensenai įrodė, kad filosofas apsiriko – prosenelio Richardo ir senelio Hanso tėviškę, net Kantų pavardė jie siejo su lietuvišku Kantvainų kaimu Klaipėdos rajone.
Kantvainiškis odininkas H.Kantas išties gyveno Mėmelyje. Iš jo balniau amatą perėmęs sūnus Johanas Georgas Kantas (1692–1746), būsimojo filosofo tėvas, vėliau persikraustė gyventi į Karaliaučių. I.Kanto motina Anna Regina Kant-Reuter (1697–1737) vienais duomenimis yra kilusi iš Nurenbergo (Bavarija), kitais – jos gimtinės šaknų reikėtų ieškoti Pagėgių apylinkėse.
Aušrininkas Jonas Basanavičius manė kad Mėmelyje gyvenęs filosofo tėvas J.G.Kantas šnekėjo lietuviškai. Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos tyrinėtojas, bibliografas, spaustuvininkas Ansas Bruožis genialųjį Karaliaučiaus universiteto profesorių priskyrė vokiškai rašiusiems lietuviams.
Smerkė karus, išaukštino taiką
Kantų giminė plačiai pabiro po lietuviškuosius Rytprūsius. Tikėtina, kad ši pavardė – kuršių arba prūsų kilmės, nors pats giminaičiams abejingas filosofas apie tai neužsimindavo. Bibliotekininkės Bronislavos Lauciuvienės atkurtas jo giminės genealoginis medis eksponuojamas bibliotekoje įkurtame filosofo memorialiniame kambaryje. I.Kanto, kaip ir visų didžiųjų pasaulio asmenybių, biografija nesibaigia šia diena – ją savo darbais toliau kuria ir kurs ateities kartos.
“Bibliotekai suteiktas filosofo vardas mus įpareigoja garsinti jo palikimą, kalbėti apie jo ryšį su Lietuva. Tai ir darome išvien su Klaipėdos universitetu – konferencijose diskutuojame apie I.Kanto epochą įvairiuose filosofijos mokslo, istorijos, kultūros kontekstuose. Jo protėvių pėdsakus Mažojoje Lietuvoje atspindi sukurtas turistinis maršrutas. Festivalio žanras atveria galimybę plačiau ir iškilmingiau atskleisti mąstytojo asmenybę, jo išmintį“, – teigia R.Rudienė.
Didžiojo filosofo gimimo 300-osios metinės pažymimos Vokietijoje, kituose Europos kraštuose. Rusijos invazijos į Ukrainą fone I.Kanto gimtajame mieste Karaliaučiuje (dabar Kaliningradas), kuriame jis palaidotas, organizuojami renginiai šiais laikais skamba dviprasmiškai. I.Kantas vienas pirmųjų savo kūriniuose pasmerkė karus, skelbė ir propagavo pasaulinės taikos idėją.
„I.Kanto vardas, įdirbis, idėjos tebejaudina žmonių sielas, bus svarbios, kol gyvuos Vakarų civilizacija“, – pažymėjo festivalio programos kuratorius, pjesės apie mąstytojo gyvenimą „Imanuelis Kantas. Amžinybės nebus“ autorius, filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis.
