Programoje skambėsiantys kūriniai klausytojams atskleis nepaprastai plačią vargonų balsų tembrinę įvairovę, didžiulę dinaminę skalę, bei leis pakeliauti po įvairias Europos šalis nuo saulėtosios Italijos iki ūkanotosios Airijos.
Koncerte skambės Liudviko van Bethoveno mokytojo Johano Georgo Albrechtsbergerio opusai vargonų duetui. Klausytojai taip pat išgirs danų romantizmo atstovo Nilso Wiliamo Gade kūrinius vargonams solo. Juose bus aiškiai girdima kompozitoriaus bičiulio Felikso Mendelsono-Bartoldy įtaka. Timo Knighto muzika klausytojus nukels į šių dienų Angliją, o Charlso Villierso Stanfordo ugningasis postliudas leis pajusti airišką kompozitoriaus temperamentą. Aušra ir Vidas Pinkevičiai pristatys savo naujausius kūrybinius opusus. Na o koncerto puošmena bus melodingosios birbynės garsais atliekami Italų baroko meistro Alessandro Marcello bei nemariojo Johano Sebastiano Bacho kūriniai.
Šiandien VU Šv. Jonų bažnyčioje stovintys vargonai atkeliavo iš Polocko Jėzuitų bažnyčios. Pradžioje jie buvo daug mažesni. Vargonų tyrinėtojai iki galo nesutaria dėl to, kas pastatė Polocke šį instrumentą. Manoma, kad jų autorius 1765–1766 metais galėjęs būti garsus XVIII a. vargonų meistras iš Karaliaučiaus Adamas Gottlobas Casparini arba žymus Vilniaus vargonų mokyklos atstovas Mikalojus Jansonas. Vėliau meistrų Teodoro Tiedemanno ir Juozapo Radavičiaus praplėsti Šv. Jonų bažnyčios vargonai stebino amžininkus. Taip pat ir dabar, po 17 metų (1983–2000) trukusių rekonstrukcijos darbų, kuriuos atliko UAB “Vilniaus vargonų dirbtuvė”, šie 3 manualų ir 64 registrų vargonai yra didžiausi Lietuvoje. Garsas apie jų grožį ir spalvingumą sklinda plačiai po visą pasaulį. 2000-aisiais vargonus intonavo ir suderino latvių vargonų meistras Janis Kalninš.
Po ketvirčio amžiaus trukusio intensyvaus instrumento naudojimo, atėjo laikas išsamiam atnaujinimui. Visą vasarą ir rugsėjį šiuos vargonus renovavo Janio Kalninš vadovaujama meistrų komanda iš Latvijos Ugalės vargonų dirbtuvės (SIA „Ugāles ērģeļbūves darbnīca“). Tarp kitų darbų, jie nuodugniai išvalė susikaupusį storą dulkių sluoksnį, pagamino ir įrengė pneumatinį Barkerio mechanizmą II manualui, palengvinsiantį vargonavimą tokio dydžio mechaninės traktūros instrumentu. Meistrai taip pat sureguliavo ir palengvino mechaniką bei pakeitė derinimo sistemą (temperaciją) leisiančią šiais vargonais dar autentiškiau atlikti vėlesnių laikotarpių muziką, tuo pačiu išlaikant atskirų tonacijų savitą charakterį, reikalingą Baroko epochos repertuarui.
Daugelyje šalių koncertuojantys vargonininkai, kompozitoriai ir pedagogai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vargonavimo paslapčių tinklaraščio, tinklalaidės ir mokymo svetainės, skirtos tūkstančiams vargonininkų iš 89 šalių, kūrėjai. Jie taip pat yra Vilniaus universiteto vargonininkai ir vadovauja universiteto vargonų studijai „Unda Maris“. Vargonų muzikos mylėtojams jie siūlo vargonų muzikos klausytis internetu savo kanaluose YouTube ir Spotify platformose. Per 27 metus kartu jie surengė daugiau nei 300 koncertų įvairiose Europos šalyse ir JAV. Kai negroja vargonais, juos rasite prie senųjų fisharmonijų.
Eugenijus Čiplys – lietuvių kūrėjas, dirigentas, pedagogas ir birbynės bei lumzdelio mokytojas. Jis studijavo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje, Vilniaus konservatorijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1992 m. dirba Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, o nuo 2006 m. vadovauja Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansambliui. Jo mokiniai ir kolektyvai laimi tarptautinius konkursus, o pats Čiplys aktyviai propaguoja lietuvių liaudies instrumentus ir muziką. Jis dalyvavo ansambliuose „Kanklės“ ir „Reversio“, koncertavo tarptautiniu mastu ir įrašė keletą CD. Nuo 2007 m. kuria ir aranžuoja kūrinius dainų šventėms.
