Kultūros festivalis „Inkultūracija“: naujos knygos ir dirbtinio intelekto grėsmė

„Pasaulis sparčiai keičiasi, kūryba virsta galinga jėga, gebančia harmoningai jungti skirtingas kultūras, vertybes ir idėjas  Šiųmetis mūsų tikslas – skatinti tarptautinį dialogą per meną, kūrybą, atvirumą, gilintis į globalius bei lokalius reiškinius. Dalyvius ir svečius kviečiame pažvelgti į kultūrą kaip į erdvę, kurioje tarpsta visuomenės vertybės, kuriamos bendros ateities vizijos, kultūros  lauko veikėjai tampa vedliais, padedančiais suvokti pasaulio kaitą, įveikti iššūkius”, – pristatydama festivalį „Inkultūracija“ kalbėjo jį organizuojančios Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė, socialinių mokslų daktarė Laura Juchnevič.

Margą festivalio panoramą atidarys melomanas Vilius Ančeris. Renginyje “Elektrinis eilėraštis” pirmąkart nuskambėjusi jo specialiai sukurta muzika klausytojus kvies atsipalaiduoti, persikelti į distopijų pasaulį. Muzikinę dalį papildys provokatyvus vyksmas balsui, saksofonams, eletronikai ir perkusija “Grimzdimo vienetai” (pagal Gyčio Norvilo poeziją). Naujus suvokimo horizontus atvers improvizacijų meistrai Arkadijus Gotesmanas ir Petras Vyšniauskas.

“Inkultūracijos“ rengėjai išskirtinį dėmesį sutelkė į kultūrų dialogą, paženklintą literatūros ir meno  kūrėjų tarpusavio ryšius. Šia tema pasisakys vienas garbingiausių festivalio svečių – rašytojas Jurijus Andruchovyčius, sulaukęs pripažinimo ne tik Ukrainos padangėje, bet ir toli už jos ribų. Jo kūryba,  išversta į šešiolika pasaulio kalbų, įvertinta Leipcigo knygų mugės (2006), mąstytojos politologės Hannos Arendt (2014), BBC metų knygos (2018  ir kitomis premijomis.

Žinomiausias šiuolaikinis Ukrainos prozininkas J.Andruchovyčius ir kultūros istorikas Aurimas Švedas pokalbyje dalinsis šviesios atminties filosofo profesoriaus Leonido Donskio įžvalgomis apie distopijas ir utopijas mūsų miestuose. Bus pristatomas į lietuvių kalbą išverstas ir šiemet jau išleistas J.Andruchovyčiaus romanas „Moskoviada“. Renginyje „Literatūros galia, vaizduotė ir atmintis“  ukrainietis nagrinės kūrybos galią karų metu, ateities perspektyvų, atminties svarbą.

Istorinį romaną „Karo laiškai“ parašęs filosofas profesorius Tomas Kačerauskas supažindins su  šiuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kovų su Maskva peripetijas atspindinčiu veikalu. Tai pirmoji T.Kačerausko trilogijos apie Tvanu vadinamą XVII amiaualaikotarpį dalis. Aprašomos karo aplinkybės, svarbiausi to meto įvykiai, herojų meilės dramos, įpinta ir mitologijos elementų.

Beveik savaitę truksiančioje kultūros fiestoje dalyviai ners į intelektualias diskusijas. Ar dirbtinio intelekto algoritmai prilygsta žmogaus kūrybai, jo vaizduotei, ar galima įtikinamai imituoti emocijas? Menininkus ir visuomenę vis labiau jaudinančią temą literatūros dvikovoje gvildens poetai Liutauras Degėsys, Daiva Molytė-Lukauskienė, Renata Karvelis, Mindaugas Valiukas, Vytis Radvila, jų pokalbį moderuos medijų filosofė Andželika Jurkutė-Rimkė. 

Festivalio dalyvius pasveikins viešnia iš užatlantės – rašytoja, dramaturgė ir vertėja Laima Vincė. Ji plačiau supažindins su savo kūryba, JAV pelniusią ne vieną apdovanojimą. Literatė pasidalins asmenine tekstų rašymo patirtimi, įžvalgomis apie skirtingų literatūros žanrų sąveiką, komunikaciją.

Klaipėdos rašytojai pristatys jau tris dešimtmečius leidžiamą literatūros ir kultūros almanachą „Baltija 2024“ ir diskutuos apie uostamiesčio kultūrą populiarių Jūros festivalių kontekste. Kuo ši vienintelė Lietuvoje marinistinės kultūros tradicijas puoselėjanti šventė išsiskiria, ką ji reiškia žmonėms, ko joje daugiau  –  kičo ar meno, prasmės ar beprasmybės? 

Į šiuos ne tik klaipėdiečiams, bet ir kitiems Jūros švenčių svečiams svarbius klausimus atsakys menotyrininkė Danguolė Ruškienė, muziejininkė Nina Puteikienė, istorikas Klaidas Perminas, literatūrologas Marijus Šidlauskas, dizainerė Aida Zybartė, literatai Nijolė Kepenienė, Daiva Molytė-Lukauskienė, Jūratė Sučylaitė, Juozas Šikšnelis, Gediminas Almantas, Sondra Simana. 

Diskusijos „Kontrkultūra prie Baltijos: rokas ir literatūra“ objektu taps muzika. Buvęs grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, muzikantai Lukas Devita, Vilius Ančeris, žurnalistė Rūta Paitian kalbės ne tik apie laisvės idėją Baltijos šalyse nešusias dainų ir šokių šventes, bet ir roko  bei literatūros sintezę prieš nepriklausomybę ir po jos, kaip reikšmingą kultūros tapatybės ženklą.

„Inkultūracijos“ dalyviai orientalistai aptars japonų literatūros ypatumus, adaptacijas ir transformacijas įvairiose kultūros ir meno sferose. Diskusijoje „Kopijavimo kultūra: japonų ir europiečių literatūros tekstai, vaizduojamasis menas“ pasisakys Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentė Dalia Švambarytė, Lietuvos dailės muziejaus  direktorius Arūnas Gelūnas, kultūros apžvalgininkas Andrius Kleiva, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas Arvydas Kumpis.

Kas ir kaip, kokiais sumetimais kopijuoja importuoja, integruoja, savaip interpretuoja Rytų literatūrą bei meną, savinasi kitų kultūrų tradicijas? Savo mintimis, įžvalgomis apie tai dalinsis ir Klaipėdos Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigas Benediktas Jurčys – įspūdingos meno erdvės „Galerija 1252“ įkūrėjas. Joje eksponuojami vertingi tradicinės japonų dailės kūriniai, knygos.  

Tarptautinę programą praturtins Brigittos Lyregaard (Danija) ir Lindos Edsjo (Pancūzija) performansas „Inger: žodžių ir garsų sintezės“. Skaitovės įgarsins vieną žymiausių skandinavų literatūroje poetę Inger Christensen. Laikmečio ribas peržengusi eksperimentinė danės kūryba subtiliai perteikia kalbos kilmę, prigimtį, jos ryšius su pasauliu. Žiūrovai išgirs, kaip žodžiai virsta garsais, o muzika – išraiškinga kalba.

Pokalbyje „Baltijos šalių kūrybiniai tiltai“ literatūros kritikas Marius Burokas, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Estijoje metų programos kuratorė Agnė Bernotaitė aptars trijų valstybių rašytojų, vertėjų ir leidėjų ryšius, naujausius jų knygų vertimus. Poezijos ir pokalbių vakaro „Kas skaitoma prie Baltijos jūros“  dalyviai galės susipažinti su artimiausių kaimynų kūryba.

„Šiame renginyje pristatysime unikalų anglų kalba leidžiamą žurnalą „No More Amber“, kur šalia  XX amžiaus britų klasikų kūrinių pirmąkart publikuojama šiuolaikinė Baltijos šalių literatūra“, – pažymėjo festivalio „Inkultūracija“  kultūros programos vadovė bibliotekininkė Daiva Nakrošienė.

Tradicinė festivalio knygų mugė ir šiemet lauks lankytojų, norinčių atrasti ir įsigyti naujausių literatūros kūrinių, susipažinti su žinomomis ir nišinėmis leidyklomis. Knygų leidėjai Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos erdvėse šurmuliuos rugsėjo 27–28 dienomis.

Mugėje dalyvaus leidyklos „Adrena“, „Aukso žuvys“, „Baltos lankos“, „Chaibdė“, „Egelė“ „Fto Sąjūdis“, „Gelmės“, „Hieronymus“, „Hobo liber“, „Žara, „Lapas“, „Libra Memelensis“,  „Terra publica“, Klaipėdos universiteto leidykla. Savųjų leidinių kraitį pristatys Natų, Prancūziškas knygynai, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos muzikinis teatras,  Neringos muziejai.

Grožinės, istorinės ir kitokios literatūros mylėtojai galės ne tik įsigyti jiems patinkančių leidinių, bet ir dalyvauti Kotrynos Zylės romano „Mylimi kaulai“, T. Kačerausko romano „Karo laiškai“, žinomų istorikų, architektų ir tyrinėtojų sudaryto solidaus, gausiai iliustruoto, tris istorinius laikotarpius aprėpiančio leidinio „Klaipėdos architektūros gidas“ pristatymuose. 

Bus eksponuojama menininkų darbai: Bernardo Burbos grafika pagal Kotrynos Zylės romaną „Mylimi kaulai“, Linos Beatos Norkutės kūrybos paroda „Ryšys“. Klaipėdos apskrities  biblioteka pristatys parodą „Senoji Klaipėdos fotografija“, parengtą išvien su vokiečių išeivių iš Rytprūsių draugija AdM ir Rautenberg leidykla. Tai – pirmoji istorinių Klaipėdos vaizdų apžvalga – nuo  seniausios portretinės fotografijos 1864 metais iki 1945 metais sugriauto miesto fiksacijų.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė paskaitoje apie gūdžiu  sovietmečiu (1979–1980) vėlyvojo modernizmo ir brutalizmo stiliumi pastatytus Klaipėdos santuokų rūmus (architektas Ramūnas Kraniauskas) mėgins atskleisti šio statinio originalumą, fasadų, interjerų  urbanistinę ir paveldosauginę vertę, galimas interpretacijas, tolimesnį jo likimą.

Į festivalio programą įtraukta diskusija, kurioje bus pristatoma Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050”. Specialistų tribūnoje pasisakys Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Laura Juchnevič, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadovė Edita Sabalionytė, premjerės Ingridos Šimonytės patarėja kultūrai Gabrielė Žaidytė, Arūnas Gelūnas.

Prancūzų institutas Lietuvoje festivaliui dovanoja išskirtinę peržiūrą – dalyviai pamatys septynis Cezarius (Prancūzijos kino meno ir technikos akademijos apdovanojimas) pelniusią, geriausiu 2020 metų filmu pripažintą prancūzo režisieriaus Alberto Dupontelio komediją „Sudie, kvailiai“.

Neliks nuskriausti ir alternatyviosios muzikos mėgėjai. Klaipėdoje scenose debiutuojanti energinga, šelmiška merginų grupė „Shishi” koncerte „Kaip gera gyventi Europoje“, ieškodama prasmės šiame pasaulyje, ironiškai klaidžios tarp roko, repo, punk, soul, „surf“, funk, trash lo-fi muzikos stilių. Ugningas trijų raganaičių su gitaromis šėliojimas vainikuos festivalio „Inkultūracija“ pabaigtuves.

Dalyviai kviečiami akylai stebėti ir fiksuoti visas naujienas, jomis dalytis socialiniuose tinkluose įrašus ženklinant grotažymėmis (#inkulturacija, #INKTR2024). Aktyviausiems bus įteiktas festivalio rengėjų įsteigtas šviesaus atminimo klaipėdietės bibliotekininkės Laimos Pačebutienės vardo prizas – keramikės Daivos Ložytės sukurta skulptūrėlė „Šauklys“.