Klaipėdos pilies bokštą uždengė plieno karūna

Klaipėdiečiai pagal istorikų ir archeologų medžiagą užsimojo atkurti didžiojo pilies bokšto eksterjerą – išorės sandarą ir siluetą. Jo aukštis sieks 47 metrus. Metalo atramų konstrukcijos apdailintos panašiomis į autentiškas 33 cm ilgio, 15,5 cm aukščio ir 10 cm pločio plytomis.

Jau nemažai nuveikta – bokšto viduje milimetrų tikslumu sumontuotos plieno atramos patikimai laiko perdangas ir aikšteles. Neseniai sėkmingai atliktas dar sudėtingesnis darbas – raudonplyčio bokšto mūrus papuošė metalinės 30 tonų svorio ir 20 metrų aukščio smailės karkasas.

„Su tokiu iššūkiu dar nebuvome susidūrę – konstrukcija pakelta į 30 metrų aukštį 400 tonų galios kranu. Pasodinę ją ant bokšto sumontuosime visas gegnes, stogą dengsime čerpėmis“, – kalbėjo pilies bokštą atkuriančios įmonės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.

Bokštas apmūrytas iš Latvijos atvežtomis plytomis. Nemažai tokių rasta piliavietėje tyrinėjant senųjų pastatų liekanas. Apskaičiuota, kad restauratoriams prireiks apie 90 tūkst. specialiai išdegtų didelių, sunkių, statybininkams neparankių plytų.

Projekto įgyvendintojai ilgokai ieškojo tinkamų rangovų. Pirmieji neatitiko Klaipėdos savivaldybės reikalavimų.

Paskelbus trečiąjį konkursą statyba pabrango nuo 1,75 iki 3,2 mln. eurų.

Pernai Klaipėdos pilies bokštui atkurti skirta 0,6 mln. eurų. Tiek neužteko, tad reikiama 1,6 mln. eurų suma atrasta perskirsčius miesto biudžetą. Visus darbus planuojama baigti kitų metų gegužę.

„Klaipėdai seniai knietėjo susigrąžinti išnykusią puošmeną – didįjį pilies bokštą, jo liekanos aptiktos dar sovietmečiu. Kiti atkastų statinių pamatai apsaugoti medine stogine“, – restauratorių darbais džiaugėsi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Medinę Mėmelburgo pilį Danės upės žiotyse 1252 metais pastatė kuršius pavergęs Livonijos ordinas. Raudonplytis 15 metrų skersmens bokštas atsirado vėliau – 1546 metais. Tada tai buvo aukščiausias miesto statinys, vienas seniausių Lietuvoje Renesanso mūro pavyzdžių.

Pilį iš visų pusių supo gynybos pylimai su grioviais, po bokštu būta požeminių patalpų, rūsiuose įkurdintas kalėjimas. Nuo XVII a. antrosios pusės teutonų pilis ėmė nykti, o XIX a. pabaigoje nugriauti svarbiausi mūrai – miestiečiai išgraibstė akmenis ir plytas.

Architektų vizijos įžiebė įvairių diskusijų – ar verta atstatinėti gūdžiais viduramžiais baltų žemėse teutonų įkurtą forpostą – Mėmelburgo pilį?

Kai kurie politikai šį projektą vertino kaip akibrokštą, vizualinę utopiją, butaforiją, esą tik bjaurosiančią istorinį vaizdą, siūlė taupyti lėšas senelių namams, kitiems socialiniams objektams.

Savivaldybei paskelbus apklausą savo nuomonę dėl bokšto atstatymo pareiškė beveik 1800 miestiečių – 91 proc. pasisakė už tai, kad piliavietėje iškiltų 47 metrų aukščio kuoras.

Žmonės galės pakilti į atkurtą pilies bokštą – nuo apžvalgos aikštelės atsivers jūrų uosto, senamiesčio, Smiltynės miškų panorama. Numatyta įrengti laiptus ir liftą neįgaliesiems.

Klaipėdiečiai svarsto, kaip geriau įveiklinti bokštą, – siūloma įrengti šiuolaikišką turizmo informacijos centrą, menes kultūros renginiams, pobūviams, kavinę.

Piliavietėje į statybas jau investuota daugiau nei 10 mln. eurų – dvejos atkurtos kurtinos pritaikytos istorijos muziejaus ekspozicijoms, vienoje įrengta didžiausia miesto konferencijų salė.

Dar kitų keturių tvirtovę supusių bokštų atstatyti kol kas nenumatyta.

Apskaičiuota, kad visiems Mėmelburgo pilies statiniams ir infrastruktūrai atkurti prireiktų apie 40 mln. eurų.