„Siekiame, kad meno kūriniai ir jų kuriami pasakojimai kuo labiau priartėtų prie žmonių kasdienio gyvenimo ir taptų nuolatiniais mūsų palydovais. Muziejaus leidžiami albumai, parodų katalogai, publikuojami kūrėjų atsiminimai suteikia galimybę nemenką meno pasaulio dalį atsinešti į savo namus, prailginti ir pagilinti parodų kuriamą įspūdį jau kitoje erdvėje – dažniausiai jaukioje ir asmeninėje. Per meno knygas formuojasi ypatinga kūrėjų ir skaitytojų akistata, kurią kiekvienas gali patirti individualiai“, – pasakoja LNDM generalinio direktoriaus pavaduotoja tyrimams ir leidybai dr. Algė Andriulytė.
LNDM stende bus galima ne tik pavartyti ir įsigyti leidinių, bet ir užduoti rūpimus klausimus apie muziejaus veiklą leidybos, komunikacijos ir edukacijos specialistams bei specialistėms.
„Sostinės dienose“ – pokalbiai apie Vilnių ir vilniečius
Rugpjūčio 31 dieną, šeštadienį, 16 val. prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro vyks knygos „Vilniečių albumas. 20 esė ir 150 vaizdų Vilniui“ pristatymas. Audriaus Ožalo moderuojamame susitikime pasakojimais apie leidinį ir Vilnių dalysis tekstų autorės ir autoriai: tapytoja, dailėtyrininkė, Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, rašytoja, dailės istorikė Kristina Sabaliauskaitė, istorikas, rašytojas Tomas Vaiseta ir knygos dizainerė Jonė Miškinytė.
„Vilniečių albumas“ – ypatingo dizaino leidinys, tęsiantis XIX a. užgimusią „Vilniaus albumų“ tradiciją. Tai tekstinis ir vizualinis pasakojimas apie Lietuvos sostinę kaip apie gyvą, per amžius besikeičiantį organizmą ir ypač – apie Vilniaus gyventojus, kurie nuo seniausių laikų ir kūrė miesto paveikslą.
Leidinyje publikuojamos rašytojos, dailės istorikės Kristinos Sabaliauskaitės, istorikų Dariaus Barono, Povilo Andriaus Stepavičiaus ir istorikės Juditos Šiaučiūnaitės-Verbickienės, bioarcheologės Justinos Kozakaitės, kultūros geografo Laimono Briedžio, dailėtyrininkės Giedrės Jankevičiūtės, menininkės Estheros Shalev-Gerz, kunigo Juliaus Sasnausko OFM, polonistės ir lituanistės Malgorzatos Kasner, architektūros istorikės Marijos Drėmaitės, menotyrininkės Agnės Narušytės ir menotyrininko Ernesto Parulskio, kultūros ir politikos tyrėjos Eglės Rindzevičiūtės, istoriko, rašytojo Tomo Vaisetos, kuratorių Anderso Kreugerio ir Raimundo Malašausko, miesto antropologo Felixo Ackermanno ir jo dukros Klaros Ackermann, sociolingvistės Loretos Vaicekauskienės esė. Albumas iliustruotas istoriniais ir šiuolaikinio meno kūriniais iš LNDM ir kitų muziejų rinkinių, privačių kolekcijų.
Istorinį, meninį ir literatūrinį Vilniaus žemėlapį sudaro 20 esė ir 150 atrinktų vaizdų, atskleidžiančių Vilnių iš dar nematytų rakursų. Leidinį sudarė Algė Andriulytė, Rasa Antanavičiūtė, Arūnas Gelūnas ir Giedrė Mickūnaitė. Mugėje bus galima įsigyti knygą lietuvių ir anglų kalbomis.
Rugsėjo 1-ąją kviečia prisiminti bekompromisį Žibuntą Mikšį
Rugsėjo 1 dieną, sekmadienį, 14 val. scenoje greta „Knygų aikštės“ paviljono vyks įvertinimų pelniusios knygos „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“ pristatymas. Renginio metu viena knygos sudarytojų, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė ir knygos dizainerė Rūta Mozūraitė papasakos apie grafiką, intelektualą, Lietuvos išeivijos veikėją Ž. Mikšį, jo atminimui skirtos knygos reikšmę Lietuvos kultūros gyvenime, atskleis dizaino sprendimų ypatybes. Pokalbį moderuos menotyrininkas Helmutas Šabasevičius.
Anot filosofo Arūno Sverdiolo, „Mikšys priklausė kartai, kurią vienas iš stambiausių šios kartos mąstytojų Vytautas Kavolis pavadino „nužemintųjų“, tai yra netekusių saitų su savąja natūralia dvasine dirva, karta.“ Netekęs Lietuvos, Ž. Mikšys susikūrė savo aplinką, kurią sudarė menininkai, filosofai, jo kūrybą analizavę dailėtyrininkai, žmonės, kuriems jis ir jo kūryba buvo reikšmingi. Gyvendamas Paryžiuje menininkas buvo nematomais saitais susijungęs su daugybe žmonių visame pasaulyje. Ilonos Mažeikienės ir LNDM Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir saugojimo centro Vaizduojamosios dailės skyriaus vadovės Reginos Urbonienės sudaryta knyga – itin asmeniškų pasakojimų apie emocijų kupiną bendravimą su Ž. Mikšiu archyvas. Prisiminimais taip pat dalijasi galerininkė Janina Ališauskienė, poetas Raymondas Beyeleris, literatūrologas Vytautas Bikulčius, LNDM generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, skulptorius Raineris Gottliebas Mordmülleris, filosofas Arūnas Sverdiolas, dailininkai Saulius Valius ir Linas Jablonskis.
Lietuvių, anglų ir prancūzų kalba išleista knyga 2023 m. Meno kritikos apdovanojimuose įvertinta prizu kategorijoje „Ilgoji forma“.
Muziejaus leidinių kataloge – komiksai, meno ir meno tyrimų leidiniai
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kasmet išleidžia daugiau nei 10 aukštos meninės, turinio ir poligrafinės kokybės leidinių: meno albumų, parodų katalogų, mokslinių straipsnių rinktinių, tyrimų, studijų ir kt. 2024 m. jau pasirodė Lietuvos dalyvavimui Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje skirtas katalogas „Pakui Hardware ir Marija Teresė Rožanskaitė. Uždegimas“, didelio populiarumo sulaukusi Aleksandros Kasubos atsiminimų knyga „Tiksintis vaikas“, mokslinių straipsnių rinkinys „Pranciškus Smuglevičius. Kūrinių tyrimai ir restauravimas“, kiti leidiniai. Šių ir kitų knygų galima bus įsigyti LNDM stende, o įprastoms dienomis – el. parduotuvėje ir LNDM muziejų kasose.
Rudenį LNDM planuoja pristatyti didelio susidomėjimo sulaukusios parodos „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ katalogą, Miglės Anušauskaitės komiksų knygą apie Praną Domšaitį, straipsnių rinktinę „Gintaras modernioje Lietuvoje: paveldas ir dabartis“.
