Būtent čia 1989 metais prasidėjo žmonių rankų grandinė, nusidriekusi 670 km nuo Vilniaus per Rygą iki Talino, pavadinta Baltijos keliu. Ši išskirtinė taiki trijų drąsių tautų akcija ne tik liudijo jų laisvės troškimą, bet ir pagarsino pasauliui prieš 50 metų įvykdytą nusikaltimą – Molotovo-Ribbentropo paktą, kurio nutarimais ir po jo sekusiu teroru Sovietų Sąjunga pusei šimto metų pavergė Baltijos šalis.
Rugpjūčio 23 d. 10–16 val. Gedimino pilies bokšte lankytojų lauks edukacinės dirbtuvės, gidų pasakojimai Laisvės salės ekspozicijoje, o 17 val. pokalbis „BALTIJOS KELIAS. Žmonių grandinė, rašiusi istoriją“, kviečiantis giliau apmąstyti šį vieną svarbiausių XX amžiaus pabaigos įvykių.
· Kokios priežastys ir visuomenėje vykstantys procesai lėmė sėkmingą gyventojų saviorganizaciją, kurią atskleidė Baltijos kelio įvykis?
· Kas apie šį įvykį kalbėta užsienio valstybėse? Kaip šis įvykis sulaukė tarptautinio UNESCO pripažinimo?
· Kas tądien buvo užfiksuota, išgirsta ir tapo dokumentiniu liudijimu, pristatančiu šį istorinį įvykį tiems, kurie dar nebuvo gimę?
Apie tai ir daugiau pokalbyje, kuriame dalyvaus:
o JUSTINAS DEMENTAVIČIUS (Politikos mokslų daktaras, VU TSPMI docentas)
o JOLITA STEPONAITIENĖ (Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ komiteto pirmininkė 2007–2011 m., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
o JANINA MATEIKIENĖ (ilgametė LRT radijo žurnalistė, Baltijos kelyje kalbinusi jo dalyvius).
o NERIJUS MALIUKEVIČIUS (Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius, vertėjas, tuo metu buvęs Lietuvos radijo ir televizijos Radijo direktoriumi)
Pokalbį moderuos žurnalistas, mokytojas, politikos apžvalgininkas DONATAS PUSLYS.
Taikus Baltijos kelio pobūdis ir jo masiškumas atkreipė viso pasaulio dėmesį, todėl šio įvykio liudijimai atsirado tarp pasaulinės reikšmės dokumentų. Pateikus bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos paraišką pavadinimu „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, 2009 metų liepos 30 dieną Bridžtaune (Barbadosas) Baltijos kelią liudijančių dokumentų kolekcija buvo įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą.
Kolekciją sudaro 38 rašytiniai, vaizdo ir garso dokumentai, liudijantys beprecedentę politinę akciją. Jie saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, Estijos nacionaliniame archyve ir Latvijos liaudies fronto muziejuje. Lietuva į šią kolekciją atrinko 23 dokumentus – tris Sąjūdžio pasitarimų garso įrašus, 1989 m. rugpjūčio 23 d. LRT „Panoramos“ žinių laidą, dokumentinį filmą ir aštuoniolika nuotraukų.
„Baltijos kelio akcija – tai labai aiškiai ir tvirtai, be žodžių išsakyta trijų šalių, iš kurių buvo atimtas valstybingumas, pozicija ir pasiryžimas susigrąžinti prarastą laisvę. Neužmatomai ilgos, gyvos, už rankų susikibusių žmonių sienos vaizdinys darė neišdildomą susikaupimo, didelių vilčių ir vienybės įspūdį, kuris neblėsta žvelgiant net ir iš 35-erių metų perspektyvos“ – teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė.
„Labai simboliška kalbėti apie Baltijos kelio prasmingumą ir reikšmę ten, kur viskas prasidėjo. Gedimino pilies bokšto ekspozicijoje kiekvieną lankytoją kviečiame bent trumpam tapti Baltijos kelio dalyviu: vieniems tai atgaivina prisiminimus, o kitiems leidžia pajausti anuomet tvyrojusią dvasią, išgirsti to laiko dainas ir sužinoti dalyvių istorijas, susikibti rankomis specialioje įvykį reprezentuojančioje instaliacijoje,“ – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Vilniaus miesto pilių ir tvirtovių ekspozicijų skyriaus vedėja Asta Daunoravičienė.
Registracija į pokalbį ir daugiau informacijos apie renginį: https://unesco.lt/archives/6643 .
