D.Dundulis, skirdamas finansinę paramą jau profesionaliems menininkams ir dar tik kopiantiems į meno olimpą, laikosi savo griežto principo – padėti, bet nesikišti ir nenurodinėti menininkams bei jų mokytojams, kaip ir ką kurti ar kur pasirodyti.
Šiuo metu „Norfa“ besąlygiškai remia net penkias nacionalinės reikšmės kultūros įstaigas – Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Valstybinį Šiaulių dramos teatrą ir Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Nė vienas jų vadovų D.Dundulio neprašė paramos, jis pats rodė iniciatyvą – skambino vadovams siūlydamas savo įmonės finansinę paramą.
„Žmogus kartais net negali paaiškinti, kodėl priėmė vieną ar kitą sprendimą. Trys mūsų remiamos nacionalinės reikšmės kultūros įstaigos atstovauja skirtingoms meno rūšims, o Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla yra būsimų kūrėjų, menininkų kalvė“, – apie savo iniciatyvas nedaugžodžiaudamas yra kalbėjęs D.Dundulis.
Vėl nusprendė padėti čiurlioniukams
„Kartais įstaigų vadovai pasako, kad reikia lėšų vieniems ar kitiems darbams, tačiau aš nesu iš tų žmonių, kurie duotų kokius nors nurodymus ar reikštų pageidavimus. Negaliu ko nors siūlyti žmonėms, kultūrą ir savo veiklą jos pasaulyje išmanantiems kur kas geriau nei aš. Mano žinios šioje srityje gerokai menkesnės. Džiaugiuosi talentingais Lietuvos kūrėjais, kurie garsina mūsų šalį visame pasaulyje. Ne kartą lankiausi ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtinių pasirodymuose ir patyriau neišdildomų įspūdžių“, – kalbėjo D.Dundulis, nusprendęs su savo įmone pratęsti šiai išskirtinei Lietuvos būsimų menininkų kalvei finansinę pagalbą ir kitiems mokslo metams.
Paprastai M.K.Čiurlionio menų mokykla sulaukia joje besimokančių mokinių tėvų paramos. D.Dundulis šiuo klausimu taip pat išskirtinis. Jo vaikai mokyklos nelankė ir nelanko.
Sulaukė malonaus skambučio
Mokyklos vadovas Dainius Numgaudis iki šiol negali pamiršti praėjusiais metais labai netikėto, bet maloniai nustebinusio D.Dundulio skambučio.
„Stengiuosi niekada neatsiliepti telefonu, jei pamatau nepažįstamą numerį. Tą dieną iš nepažįstamo numerio sulaukiau ne vieno skambučio. Kai neatsiliepiau, gavau žinutę, kurią perskaitęs iš tikrųjų ir nustebau, ir net pasijutau kaltas, kad neatsiliepiau, – su manimi norėjo susisiekti „Norfos“ vadovas D.Dundulis, siūlydamas mokyklai finansinę paramą. Žinoma, iš karto jam paskambinau. Pasikalbėjome apie mokyklą, jos veiklą, mokinių pasiekimus. Man buvo labai malonu, kad, būdamas verslo žmogus, D.Dundulis turėjo nemažai žinių apie mūsų mokyklą. Kadangi M.K.Čiurlionio menų mokykla yra vienintelė nacionalinės reikšmės ugdymo įstaiga Lietuvoje, supratau, kad D.Dundulio tikslas – ją paremti kaip ir nacionalines kultūros įstaigas“, – prisiminė pažintį su „Norfos“ vadovu mokyklos vadovas D.Numgaudis.
Šiemet jis taip pat be prašymų ar priminimų vėl sulaukė D.Dundulio pasiūlymo pratęsti „Norfos“ finansinę paramą mokyklai.
Šioje ugdymo įstaigoje laikomasi nuostatos, kad tie finansiniai rėmėjai, kurie skiria 10 tūkst. eurų ar daugiau, yra laikomi generaliniais rėmėjais. Kokio dydžio finansavimą skyrė „Norfa“, D.Numgaudis pagal pasirašytos paramos sutarties nuostatas atskleisti negalėjo, tačiau patikino, kad ši įmonė tikrai – generalinė mokyklos rėmėja.
Padeda išvykti į konkursus
Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje mokosi apie 900 įvairių būsimų menininkų.
Nuo seno šioje kūrėjų ugdymo įstaigoje ypač aktyvus Muzikos skyrius, kuriame jau yra ir nemažai solistų. Jie ir kitų specialybių mokiniai kasmet išvyksta į maždaug penkiolika tarptautinių konkursų.
„Išleidžiant mokinius į tarptautinius konkursus pagrindinis finansinis krūvis tenka jų tėvams, tačiau ir mokykla, kiek išgali, stengiasi paremti savo talentus. Deja, apie dešimt procentų mūsų mokinių yra iš socialiai remtinų šeimų ir gauna nemokamą maitinimą. Todėl jiems ir kitiems mokiniams skiriame lėšų susimokėti tarptautinių konkursų nario mokestį. Taip kasmet paremiame apie keturiasdešimt mokinių.
Praėjusiais mokslo metais, išsiųsdami vieną baleriną į svarbų konkursą, apmokėjome jos papildomas meistriškumo pamokas. Baleto skyriaus mokiniams nuperkame kostiumus, nes jie atsieina brangiai. Naujais mokslo metais, vėl turėdami generalinį rėmėją „Norfą“, savo auklėtinius galėsime paremti drąsiau bei dosniau“, – džiaugėsi D.Numgaudis.
Keisti įstatymai trukdo tobulėti
Pasak D.Numgaudžio, nors mokyklos kasmetis biudžetas gana solidus, siekiantis pusdešimto milijono eurų, didžioji dalis pinigų skiriama mokytojų atlyginimams ir mokyklai išlaikyti.
„Todėl visoms kitoms gimnazijos reikmėms lieka ne itin daug. Be to, pagal galiojančius teisės aktus ne visoms sritims turime teisę skirti mokyklos biudžeto pinigus. Čia mums ir pagelbėja rėmėjų finansinė pagalba. Ypač įsigyjant naujus instrumentus.
Šiuo metu mokykla turi 124 fortepijonus. Nemaža jų dalis jau labai seni. Jų nusidėvėjimą lemia ir tai, kad kasdien grojama po aštuonias ar net daugiau valandų. Vasarą mokykloje taip pat skamba fortepijonų skleidžiami garsai, nes mokiniams būtina neprarasti muzikavimo įgūdžių.
Turime ir kur kas brangesnių nei fortepijonai instrumentų – tai vargonai, kiti instrumentai. Pernai, galima sakyti, mokyklą aplankė stebuklas – pavyko įsigyti septynis naujus fortepijonus. Jais pakeitėme beveik šešiasdešimt metų tarnavusius „Estonia“ fortepijonus, kuriuos nuolat reikėdavo taisyti ar derinti. Tokių atgyvenusių fortepijonų dar turime nemažai. Be to, kadangi prieš dvejus metus Palangoje atidarėme mokyklos padalinį – Menų edukacijos centrą, kur kasmet nuo pavasario vyksta įvairios kūrybinės stovyklos, teko ten išvežti keturis fortepijonus“, – apie mokyklos poreikius ir kasdienybę pasakojo D.Numgaudis.
Paklaustas, kam naujais mokslo metais bus panaudota „Norfos“ finansinė parama, jis teigė, kad planuojama ją skirti mokinių dalyvavimui tarptautiniuose konkursuose: „Deja, pagal įstatymus galime paremti tik mokytojų išvykas į stažuotes užsienyje ar kokius nors konkursus. Mokinių paremti negalime ir savo biudžete net negalime numatyti tokio finansavimo. Todėl mums ir pagelbėja rėmėjų pinigai, o vėl gaudami generalinio rėmėjo „Norfos“ piniginę paramą jaučiamės privilegijuoti. Įmonės mokyklai skirtus pinigus panaudosime mokinių išvykoms į tarptautinius konkursus ir galbūt pavyks įsigyti dar bent kelis būtinus instrumentus.“
Šiemet gimnazijos jaunosios balerinos dalyvavo konkurse Švedijoje. Rugpjūčio mėnesį taip pat į Švediją išvyks penki čiurlioniukai. Jie gros jungtiniame Baltijos šalių simfoniniame orkestre. Iš Stokholmo gimnazijos auklėtiniai skris į Berlyną, kur vyks tarptautinis simfoninių orkestrų festivalis.
Paremti Lietuvai ir gimnazijai atstovaujančių jaunųjų muzikantų kelionę į Švediją bei Vokietiją, pasak D.Numgaudžio, taip pat padėjo „Norfos“ skirta finansinė pagalba.
