Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ vyksta šių metų birželio 29–liepos 6 dienomis. Šventės renginiuose iš viso dalyvauja per 35 tūkst. dalyvių ir 1,5 tūkst. kolektyvų.
Šventės dienomis pagyvėjo ir sostinės verslas. Restoranų ir barų savininkai džiaugiasi, kad prie staliukų sėdi daugiau lankytojų nei paprastai. Nesiskundžia pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės. Džiūgauja ir apgyvendinimo įstaigų vadovai.
„Mūsų duomenimis, Vilniaus apgyvendinimo įstaigose Dainų šventės savaitę užimtumas siekia apie 95 proc. Pas vienus gal daugiau rezervacijų, pas kitus gal mažiau, tačiau skaičiai yra nuostabūs“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Kas visa tai lėmė? Žinoma, kad Dainų šventės renginiai, dalyviai ir žiūrovai. Pažvelkime, kas joje įvyko ir dar įvyks. Diena po dienos.
Nuo mišių iki drožybos
Birželio 29 d. Šimtmetį mininti Dainų šventė prasidėjo Kaune. Atnaujintame Dainų slėnyje surengta Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Pasirodė apie 4 tūkst. dalyvių, 80 kolektyvų, svečiai iš Latvijos ir Estijos. Per 6 tūkst. žiūrovų pritardami klausėsi dalyvių atliekamų dainų, tokių kaip „Lietuviais esame mes gimę“, „Už Raseinių ant Dubysos“, „Kur bėga Šešupė“, „Mūsų dienos kaip šventė“, „Lietuva brangi“, „Eisim, broleliai, namo“.
Kodėl Dainų šventė buvo atidaryta Kaune? Būtent šiame mieste 1924 metų rugpjūčio 23 ir 25 dienomis įvyko pirmoji Dainų šventė. „Dainos diena“ pavadintą renginį tuomet atidarė prezidentas Aleksandras Stulginskis, pakvietęs sugiedoti Lietuvos himną, kurį užtraukė 3500 dainininkų choras su kelių dešimčių tūkstančių palaikančia minia. Šįkart dalyvius ir žiūrovus sveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su žmona Loreta.
Birželio 30 d. Antroji Dainų šventės diena prasidėjo mišiomis už pasaulio lietuvius Vilniaus arkikatedroje, o nuo 12 val. veiksmas persikėlė į Rotušės aikštę, kur iki pavakarės žiūrovus ir klausytojus linksmino pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų šventė „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. Į ją sugužėjo 650 atlikėjų iš bemaž 30 šalių.
Aikštėje veikė paviljonų miestelis, kuriame bendruomenės su savo šalių menininkais pristatė įvairius projektus, iškilius pasaulio lietuvius, garsinančius Lietuvą užsienyje. Lankytojų laukė gyvosios dirbtuvės ir maisto degustacijos, o didžiojoje scenoje pasirodė pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų meno kolektyvai. Jų pasirodymus vainikavo smagus grupės „The Roop“ koncertas.
21 val. vilniečiai ir miesto svečiai sugužėjo į Katedros aikštę, kur pusantros valandos linksminosi pagal grupės „Baltos varnos“, Aistės Smilgevičiūtės, Loretos Sungailienės, Rasos Serros, Vytautės Pupšytės, Gabijos Lokytės atliekamas ne tik liaudies dainas. Ypatingą atmosferą kūrė chorai „Vilnius“, „Ąžuoliukas“, „Liepaitės“ ir Lietuvos kariuomenės orkestras.
Liepos 1 d. Savaitę pradėjo Valdovų rūmų prieigose įsikūręs Vaikų tradicinių amatų miestelis, kurio mokytojais tapo jaunieji šalies meistrai. Čia 12 skirtingų amatų stotelių iki penktadienio vakaro kviečia mokytis rišti sodus, marginti margučius, medžio raižinių, rangės, muzikos instrumentų gamybos, sukurti liepos 6 d. eitynes papuošiančius medinius paukštelius. Įdomu tai, kad nors pagrindiniai šios šventės veikėjai yra vaikai, amatų mokytis užsuka įvairaus amžiaus žmonės.
Pirmadienio popietę Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje buvo atidaryta didžiausia Lietuvoje, per 1500 geriausių šiuolaikinių tautodailininkų kūrinių pristatanti paroda „Iš šerdies“.
Beveik 400 geriausių Lietuvos šiuolaikinių tautodailininkų darbų ekspozicija leidžia patyrinėti, kiek aktuali ir savita yra dabarties tautodailė. Liaudies meistrų sukurtus tapybos, skulptūros, grafikos, tekstilės, keramikos, kalvystės, medžio drožybos, pynimo darbus, karpinius, verbas, sodus, kaukes, margučius bus galima apžiūrėti iki rugsėjo 29 d.
Skundai netrukdė
Liepos 2 d. Socialiniuose tinkluose ir kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodė jau tradicija tapę kelių Dainų šventės dalyvių skundai dėl ne paties tinkamiausio maitinimo. Vis dėlto dauguma dalyvių maistą gyrė. Šiais metais dalyviams maitinti skirta 1,1 mln. eurų, o maistą tiekia 24 skirtingos įmonės.
Šiaip ar taip, tie pagrįsti ar nepagrįsti skundai tikrai nesugadino šventės atmosferos. Tai liudijo du antradienio renginiai, įvykę sklandžiai ir smagiai.
Per 500 Lietuvos kanklininkų jautriai virpino stygas Šv.Jonų bažnyčioje vykusiame kanklių muzikos koncerte „Skambėkite, kanklės“, kurį režisavo Aleksandras Špilevojus. O visą dieną Bernardinų sode, Pilių teritorijoje, Katedros aikštėje, Gedimino prospekte ir Pilies gatvėje įvairiomis teminėmis programomis mankštinęsi folkloro ansambliai iš peties driokstelėjo didžiajame koncerte Katedros aikštėje.
Pasirodė 97-erių dirigentas
Liepos 3 d. Pagrindiniai šios Dainų šventės dienos akcentai buvo Teatro diena „Esaties lieptais“ ir Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“.
Daugiau kaip tūkstantis suaugusiųjų, vaikų, jaunimo, lėlių teatro mėgėjų užėmė Valdovų rūmus ir Pilies gatvę. Joje vyko trumpi gatvės vaidinimai, žaidimai, papokštavimai ir kitoks teatrinis veiksmas. Teatro gatvės dalyviai taip pat išradingai kvietė į renginius, vykstančius Valdovų rūmuose. Mėgėjų teatrų vaidinimai pabandė atgaivinti nebylias rūmų menes ir atkurti XVI a. lėlių teatro pasirodymą, atvykėlių artistų iš Italijos „Commedia dell’arte“ spektaklį, repeticijas valdovų pramogoms.
Visa tai 19 val. vainikavo jungtinis teatrų pasirodymas Valdovų rūmų kieme, kuriame susitiko visi 1200 Teatro dienos dalyvių ir pristatė ryškiausią Lietuvos dramaturgų kūrybą. Žiūrovai išvydo Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Amerikos pirtyje“, Vydūno „Probočių šešėliais“, Justino Marcinkevičiaus „Mažvydo“ ir dar kelių dramų fragmentus.
Vėlų vakarą veiksmas ir žiūrovai persikėlė į Kalnų parko estradą, kurioje teatralizuotą programą atliko per 4000 dainininkų, muzikantų ir šokėjų. Skambėjo žiūrovų jau pamėgti kūriniai ir net 20 naujų, specialiai šiai programai sukurtų kompozicijų.
Liepos 4 d. Ketvirtadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtą rimtą ir solidų vokalinių ansamblių koncertą, kuriame pasirodė 31 kolektyvas, pratęsė „Vario audra“ – tranki garsų, vaizdų ir judesių fiesta. Sostinės „Twinsbet“ arenoje daugiau nei 3000 muzikantų, per 500 šokėjų, jiems talkinantys būgnininkai ir dainininkai surengė bene triukšmingiausią jubiliejinės Dainų šventės koncertą.
Įdomu tai, kad šiame koncerte pasirodė ne tik profesorius Robertas Beinaris, džiazo legenda Petras Vyšniauskas, Valstybinis simfoninis pučiamųjų orkestras, Šiaulių pučiamųjų orkestras, Panevėžio „Garsas“, Kauno „Ąžuolynas“ ir Palangos „Palanga“, bet ir vyriausias visos Dainų šventės dirigentas 97 metų Vytautas Skripkauskas.
Šokėjai raižys raštus
Liepos 5 d. Šiandiena šventėje skirta šokiui. Net du kartus – 13 ir 19 val. – ant dirbtinės Lietuvos futbolo federacijos stadiono vejos liaudies raštus raižys šokėjai. Šokių dienos koncerto „Amžių tiltais“ programoje – keturių dalių visų amžiaus šokių grupių meniniai pasirodymai. Žiūrovai išvys ir išgirs net 9000 atlikėjų.
Liepos 6 d. Jubiliejinę dainų šventę vainikuos Dainų šventės dalyvių eitynės ir Dainų diena „Kad giria žaliuotų“. 16 val. iš Vilniaus Katedros aikštės į Vingio parką išžingsniuos beveik visi šventės atlikėjai ir kūrėjai.
Kai visa eitynių upė suplauks į Vingio parką, čia įvyks Dainų diena. Specialiai pastatytoje parko estradoje dainuos net 12 tūkst. atlikėjų. Jie giedos ir „Tautišką giesmę“, o prie jų, kaip ir kasmet liepos 6-ąją, prisijungs viso pasaulio lietuviai.
