Repertuare – laiko patikrinti kūriniai, koncertai, spektakliai, pasirodys svečiai iš užsienio, padėję rengėjams žengti pirmuosius žingsnius.
Šokėjai vėl klaidžios smėlynais
Šiųmetį festivalį pradės Vilhelmas Čepinskis, Šiaulių kamerinis ansamblis „Camerata Solaris“, šio miesto simfonietta – nuskambės Ludwigo van Beethoveno „Likimo simfonija“, Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotai Europai BBC radijo bangomis skleidusi tikėjimą ir viltį.
Festivalio dalyviai keliaus po teatralizuotus kabaretus Nidos kopomis, kvies stebėti Charlie‘io Chaplino filmų taperius, mėgautis vidurnakčio sonetų, kamerinės muzikos garsais.
Išskirtiniu muzikos koncertu bus pažymėta Valstybės diena. Neringos savivaldybei grąžinto Nidos švyturio valdymo namelyje bus atidaryta grafikės, knygų iliustratorės Jūratės Stauskaitės paroda, skirta kultūros žurnalisto Tomo Sakalausko knygos „Čakona: užmario smėlio kalnai ir XXX vizijų“ 30-mečiui. Ištraukas iš šios knygos skaitys aktorius Andrius Bialobžeskis.
Festivaliui persiritus į antrąją pusę, neringiškiai ir kurorto svečiai liepos 10-ąją išvys choreografų Daphnio Kokkinos ir Agnijos Šeiko (idėjos autorė) kūrinį „Klajojančios kopos“. Šokio spektaklio po atviru dangumi premjera įvyko festivalyje „N žemė“ prieš ketverius metus Nidoje, Parnidžio kopos scenovaizdyje. Jis vėl bus rodomas dvi dienas.
Dedikacijos festivalio „N žemė“ sukakčiai atsispindės koncertų programose, išskirtiniuose dalyvių ir neringiškių pasimatymuose, rimtai ir su humoru skleisis dokumentiniame filme „Sala“. Filmo premjeros dieną vyks diskusija su šios juostos herojais, istorijų liudininkais, kūrėjais.
Nepaklusnumas – prieš rutiną
Prieš du dešimtmečius į Neringą atvykę jauni, entuziastingi kūrėjai gyvendavo svečių namuose ant Kuršių marių kranto „Preilos gelmė“. Ten gaminosi pusryčius, rengėsi koncertams, bendraudavo iki paryčių. Šiandien jie – net tik Lietuvoje, bet ir Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Graikijos scenose gerai žinomi muzikos atlikėjai ir kūrėjai“, – prisiminimais dalijosi festivalio „N žemė“ siela – viešosios įstaigos „Violončelių muzika“ meno vadovas, klaipėdietis Mindaugas Bačkus.
Paskata tapo tarptautinis Lietuvos pripažinimas – kai šalis įstojo į Europos Sąjungos ir NATO, pianistas Rokas Zubovas, violončelininkas M.Bačkus bendraminčius paragino gražiausiu perlu Baltijos pajūrio karūnoje vadinamoje Kuršių nerijoje surengti dar neregėtą muzikos šventę Ta proga kompozitoriaus ir violončelininko Arvydo Malcio specialiai sukurtas opusas „Nepaklusnumo žemė“ virto tarptautinio festivalio moto, netgi jo oficialiuoju pavadinimu.
Festivalio sumanytojus audrino Kuršių nerijos praeitis – Nidos pašto ir smuklės savininko Georgo Dovydo Kuverto, kuris nepakluso gamtos stichijai, vėjo pustomas kopas apželdino miškais, legenda, kitokios istorijos. Nepaklusnumas muzikoje, pasak M.Bačkaus, laužo rutiną, stereotipus, sustabarėjusias tradicijas ir formas. Vėliau festivalio turinį praturtino ekologijos temos, dalyvių užmojai skatinti laisvą žmonijos apsisprendimą daryti ką nors, kad pasaulis taptų gražesnis.
„Mūsų galvos ir širdys buvo sausakimšos idėjų, jos grūdosi, skleidėsi tarsi gyvybės energija žiedo pumpure. Vėliau prisijungė daugiau žmonių. Daug įdomių patirčių scenose, dar daugiau neįkainojamų draugysčių“, – atsigręždama į praeitį pasakojo į festivalį „N Žemė“ vėl su jauduliu širdyje, naujais lūkesčiais ir didžiausiu džiaugsmu vykstanti pianistė Sonata Zubovienė.
Kūrėjus įkvepia gamtos grožis
Daug vasarų Neringoje praleidusi smuikininkė Rasa Vosyliūtė šį festivalį labiausiai vertina dėl jame jame nuolat spinduliuojančios kūrybos dvasios, gaivalingai trykštančios menininkų energijos: „Nuostabiausios atostogos, kai visą naktį diskutuoji apie muzikos filosofiją, eksperimentuoji, gretini, jungi įvairius kompozitorius, jų kūrybą. Kiek atradimų, atsivėrimų ir praregėjimų!“
Bičiulystė, kūrybos patirtys kopų papėdėje įsirėžė ir Lietuvoje gyvenančiam norvegui, baritonui Steinui Skjervoldui: „Festivalis „N žemė“ – linksma, nuostabi, varginanti, duodanti, imanti, naujiems iššūkiams nuteikianti šventė. Džiaugiuosi, kad šiemet vėl esu pakviestas į kabareto muzikos, vidurnakčio sonetų koncertus. Labai skirtingi dalykai, bet taip ir turėtų būti!“.
Panašiai galvoja ir kitas ankstesniųjų muzikos festivalių Neringos žemėje svečias, norvegas klarnetininkas Rogeris Arve Vigulfas: „Buvau pakerėtas Preilos, kitų matytų Kuršių nerijos vietovių grožio. Galimybė tokioje aplinkoje vėl groti su talentingais muzikantais – likimo dovana“.
„Neringoje „nepaklusnieji“ niekada nestokojo gero ūpo, užsidegimo. Kadaise į šiuos festivalius buvo galima patekti tik per atrankas švarinant unikalaus gamtos draustinio paplūdimius, miškus. Pasaulis vėl išgyvena chaoso, brutalumo, nevilties situacijas, vėl iškyla visai mūsų civilizacijai gyvybiškai svarbūs žmogiškumo, pergalės, taikos, laisvės siekiai“, – kalbėjo M.Bačkus.
Jubiliejinio festivalio „N žemė“ rengėjai žiūrovus į tris renginius kviečia ateiti be bilietų.
