Netoli Paryžiaus esančio Nantero teismas atmetė teiginius, kad „Bolero“ buvo „bendras darbas“ su garsiu Rusijos scenografu Aleksandru Benua. Todėl kūrinys „lieka viešai prieinamas“, sakoma teismo pranešime.
M. Ravelio „Bolero“ premjera įvyko Paryžiaus operoje 1928 m. ir iškart tapo sensacija. Jis mirė po 10 metų, jo įpėdiniai uždirbo milijonus dolerių iki 2016 m., kai baigė galioti autoriaus teisės ir kūrinys perėjo į viešąją nuosavybę. Prancūzijoje autorių teisės galioja 70 metų po kompozitoriaus mirties, tačiau dar keleri metai buvo pridėti siekiant kompensuoti praradimus per Antrąjį pasaulinį karą.
Tačiau garsaus scenografo A. Benua, dirbusio statant spektaklį „Bolero“, įpėdiniai ginčijosi, kad jis turėjo būti įskaitytas kaip kūrinio bendraautorius, ir reikalavo dalies pajamų. A. Benua mirė 1960 m., todėl „Bolero“ autorystės teisės būtų dar galiojusios iki 2039 metų.
„Bolero“ muzika buvo sukurta specialiai šiam baletui“ ir neturėtų būti laikoma kaip atskiras muzikos orkestrui kūrinys, vasarį Prancūzijos teismui sakė ieškovų advokatas. Ieškovai nurodė įvairius dokumentus, kuriuose A. Benua įvardijamas kaip muzikos bendraautorius.
Prancūzijos autorių, kompozitorių ir muzikos leidėjų draugija („Sacem“) tvirtino, kad pretenzijos grindžiamos „istorine fikcija“. „Sacem“ atkreipė dėmesį į oficialią deklaraciją, M. Ravelio pasirašytą 1929 m., kurioje jis nurodomas kaip vienintelis autorius.
„Sacem“ advokatas sakė, jog kadaise teisės į kūrinį kasmet atnešdavo „daugybę milijonų eurų“, nors 2011–2016 m. sumažėjo iki 135 507 eurų per metus.
