„Santykiniai dydžiai – svarbus aspektas vertinant paraiškas, priimant sprendimus ir interpretuojant rezultatus. Todėl reiktų sekti ne absoliučius skaičius, kad daugiausiai paraiškų grožinėje literatūroje, didžiausia suma teatre, o pagrindiniai žaidėjai – Vilniuje, bet santykinius dydžius.
Pagal tai atsiskleidžia, kad santykinai daugiausiai finansuota humanitarinės literatūros paraiškų nuo pateiktų, labiausiai atlieptas architektūros finansinis poreikis nuo prašytos skirti sumos, o šiame konkurse geriau sekėsi ne sostinės organizacijoms, bet, Šiaulių, Joniškio, Jonavos ar Ukmergės. Įgyvendinant šį principą, Stebėsenos ir analizės skyrius ekspertų grupėms ir tarybos nariams teikia labai išsamią informaciją, kad būtų sudarytos sąlygos priimti pagrįstus sprendimus ir turėti aiškius argumentus situacijose, kai tolygumo pasiekti nepavyksta“, – komentavo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.
Daugiausiai finansuota literatūros srities projektų – 52, kuriems teko daugiau kaip 281 tūkst. eurų. Antroje vietoje – scenos menai – 36 projektai. Jiems buvo paskirstyta daugiau kaip 600 tūkst. eurų. Finansuotos 34 vizualiųjų menų iniciatyvos, kurioms skirta daugiau kaip 426 tūkst. eurų. Taip pat finansuotas 31 muzikos srities projektas, kuriam teko daugiau kaip 378 tūkst. eurų. Taikomiesiems menams buvo paskirstyta daugiau kaip 231 tūkst. eurų ir finansuota 15 iniciatyvų.
Didžiausią finansavimą literatūros srityje gavo asociacija „Slinktys“ ir 7 jos iniciatyvos, tačiau ji pateikė ir daugiausiai paraiškų. Scenos menų srityje išsiskyrė po 2 Oskaro Koršunovo teatro (OKT) ir asociacijos „Meno ir mokslo laboratorijos“ projektai, teatro „Utopia“ ir Alytaus miesto teatro kūrybiniai sumanymai. Vizualiųjų menų srityje stipriausiai pasirodė ir daugiausiai finansavimo gavo Šiuolaikinio meno centras. Finansuotos 3 jo iniciatyvos ir dar 1 muzikos srityje. Taip pat sėkmingai pasirodė ir „Sodas 2123“, kurio po vieną paraišką finansuota vizualiųjų ir taikomųjų menų srityse. Muzikos srityje ryškesnės investicijos skirtos po 2 „Musica Vitale“, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektams. Ženklesnė taikomųjų menų srities lėšų dalis teko 3 „Architektūros fondo“ iniciatyvoms.
Geografinis investicijų pasiskirstymas
„Vilniuje registruotų įstaigų projektai gavo daugiausiai finansavimo – šiek tiek daugiau kaip 1,3 mln. eurų arba 69 proc. nuo visos paskirstytos sumos šiame kvietime. Tačiau teisingiau būtų pažvelgti ne į absoliučius dydžius, o į jų santykius, t. y. kokia finansavimo dalis teko skirtinguose miestuose registruotoms organizacijoms nuo jų prašytų sumų. Matyti, kad Vilniuje registruotų įstaigų poreikis atlieptas 20 proc., Kaune – 14 proc., Klaipėdoje – 10 proc., likusiuose miestuose – 18 proc. Tai leidžia teigti, kad visoje Lietuvoje buvo gana panaši situacija“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Radvilė Maskuliūnaitė.
Iš 168 finansuotų projektų beveik 55 proc. vyks tik Vilniuje, tačiau likusieji 45 proc. numatyti ir kitose Lietuvos vietose bei užsienyje. Scenos menų srityje net 78 proc. projektų bus įgyvendinti ne tik sostinėje, o taikomuosiuose menuose ir muzikoje veiklos pasiskirstė beveik tolygiai tarp Vilniaus ir kitų miestų bei užsienio. Literatūros ir vizualiųjų menų srityse daugelis projektų koncentruojasi sostinėje, tačiau literatūros srities projektų vykdytojai įsipareigoja išplatinti leidinius 66 šalies bibliotekoms.
Įvairovės ir proporcingumo siekis meno srityse
Lietuvos kultūros taryba iš viso sulaukė 699 paraiškų, kuriose prašyta skirti 10,4 mln. eurų. Norint finansuoti visas pereinamąjį balą surinkusias antrojo kvietimo meno sričių paraiškas, ekspertų vertinimu reikėtų skirti bent 5,6 mln. eurų, tuo tarpu taryba disponavo tik apie 2 mln. Dėl šios priežasties finansuotos tik aukščiausius balus surinkusios paraiškos (vidutiniškai gavusios daugiau kaip 76 balus), už nefinansuojamų brūkšnio liekant dideliam kiekiui gerų projektų. Galiausiai taryba finansavo 24 proc. pateiktų paraiškų, išlaikydama vidutinį 74 proc. skirtos sumos intensyvumą.
Taryba taip pat akylai stebi ir siekia proporcingo finansavimo paskirstymo 15 posričių. Šį kartą ryškiausiai pavyko atliepti architektūros poreikį (skirti 28 proc. viso prašyto finansavimo), bet čia pat tik 11 proc. santykis tarp prašytos ir skirtos sumos dizaino iniciatyvoms. Visgi šios srities paraiškas vertinę ekspertai teigė, kad finansuoti projektai itin tarpdiscipliniški, pasižymi kultūriniu reikšmingumu ir inovatyvumu, dėl to ryškios turinio asimetrijos nematytų.
Nors literatūros sritis sulaukė daugiausiai paraiškų (186), šios srities finansavimo poreikį pavyko atliepti palyginti neblogai. Humanitarinėje literatūroje santykis tarp prašytos ir skirtos sumos siekė 24 proc., o grožinėje – 23 proc., tačiau vaikų literatūrai teko tik 9 proc. Ekspertų teigimu tą lėmė itin konkurencingos humanitarinių ir grožinių knygų leidybos, renginių, internetinių iniciatyvų paraiškos.
Muzikos srityje ryškiausias atotrūkis džiaze, kuris gavo tik 9 proc. prašytos sumos, o štai klasikinė muzika sulaukė 17 proc. finansavimo, bet pateikė ir daugiausiai paraiškų. Pasak ekspertų, tokią situaciją galėjo nulemti aukšta klasikinės muzikos paraiškų kokybė ir gerokai prastesnė alternatyviosios, eksperimentinės ir džiazo. Taip pat sumažėjo ir alternatyviosios bei šiuolaikinės populiariosios muzikos pareiškėjų. O ryškiausios šių metų džiazo iniciatyvos jau gavo finansavimą pirmojo kvietimo konkursų metu.
Finansavimo procentas pagal posrites tolygiausiai pasiskirstė vizualiųjų ir scenos menų srityse. Paraiškų teikimo metu pačių pareiškėjų buvo prašoma nurodyti konkrečią posritę, nepaisant to, šiame kvietime vizualiųjų menų srityje gana stipriai išsitrynė ribos tarp dailės ir tarpdisciplininių menų. Ryškiau save identifikavo tik fotografijos atstovai, sulaukę 20 proc. prašytų lėšų.
Pasak scenos menų ekspertų, pateikta daug tęstinių iniciatyvų ir jau sukurto turinio sklaidos projektų. Vertinant paraiškas išryškėjo problemos tarp skirtingose posritėse susiformavusių sampratų ir praktikų, pasirengimo prasme cirko projektai atsiliko nuo šokio ir teatro. Taip pat sulaukta daugiau moterų kūrėjų, kurčiųjų bendruomenės ir jaunųjų kūrėjų projektų, regionams skirto turinio.
Finansavimo dinamika
„Humanitarinės literatūros, eksperimentinės muzikos, teatro, architektūros, fotografijos meno sritims skirta suma palyginti su 2023 m. antruoju kvietimu paaugo, o likusioms – sumažėjo.
Šiuos rezultatus lėmė 2024 m. antrojo kvietimo kvota, skirtingi pateiktų paraiškų kiekiai ir organizacijų finansavimo lūkesčiai, t. y. kai kuriose srityse matyti didėjantis finansavimo poreikis, o kitose – mažėjantis. Visa tai atskleidė ir skirtingų meno sričių dinamiką, veiklų veržlumą ir vadybos stiprumą bendrame kultūros kontekste“, – teigė R. Maskuliūnaitė.
28 proc. teikusių paraiškas organizacijų gavo finansavimą
Lietuvos kultūros taryba šiame meno sričių konkurse sulaukė 397 unikalių organizacijų paraiškų. Iš jų finansavimas skirtas 28 proc., o vidutiniškai vienai organizacijai teko daugiau kaip 11 tūkst. eurų. Didžiausia vidutinė suma buvo skirta scenos menams, kuri siekė 16 tūkst. eurų. Mažiausia literatūros srityje – daugiau kaip 5,4 tūkst. eurų. Visgi literatūros srityje vidutiniškai vienos organizacijos 2,3 paraiškos gavo finansavimą, o muzikoje ir scenos menuose tokių buvo tik 1,1.
R. Maskuliūnaitė teigė, kad šiame kvietime naujoms organizacijoms nebuvo lengva gauti Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. 46 organizacijos pirmą kartą pateikė paraišką finansavimo konkursui, tačiau tik 5 iš jų lėšų sulaukė. Daugiausiai tokių organizacijų buvo scenos menų srityje.
Žvelgiant į finansavimo pasiskirstymą tarp biudžetinio, nevyriausybinio ir privataus sektorių, situacija išliko panaši į 2023 m. antrąjį kvietimą. Toliau dominavo nevyriausybinės organizacijos (viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai), kurioms teko 69 proc. lėšų, finansuota 80 įstaigų ir 109 projektai. Biudžetiniame sektoriuje finansavimas skirtas 19 įstaigų ir 31 jų sumanymui, suteikiant 21 proc. visų lėšų. Dar mažesnė meno sričių lėšų krepšelio dalis teko privačioms įstaigoms (uždarosioms akcinėms bendrovėms, mažosioms bendrijoms, individualioms įmonėms) – tik 10 proc., nors paraiškų finansuota 28.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
