Kai neseniai „Grybas“ išdygo Vingio parke, vilniečiai jį pasitiko ne tik susižavėjimo šūksniais, bet ir su pašaipa, kad taip įamžintas miestas, kurį valdo grybai.
Kitiems užkliuvo ne tik kūrinio kaina, bet ir tai, kad jis turėjo iškilti dar 2021-ųjų pabaigoje, bet atsirado tik šįmet.
Tiesa, „Grybas“ – ne pats brangiausias projekto „Kuriu Vilnių“ kūrinys. Kiek daugiau atseikėta skulptūrų ir riedlenčių parkui „Rio de Žirmūnai“ po Valakampių tiltu – 69,3 tūkst. eurų.
Svorį laiko viena kolona
Projekto autorius A.Labašauskas aiškino, kad „Grybo“ kainą nulėmė medžiagiškumas ir inžineriniai sprendimai, mat kūrinyje naudoti nestandartiniai konstrukciniai sprendimai.
Brangios ir medžiagos: „Grybui“ naudojamas metalas ir klijuota mediena, kuri, jau ir taip buvusi brangi, pabrango dar labiau.
Kūrinio autorius girdėjęs pastabų, kad „Grybo“ kaina prilygsta namo statyboms išlaidoms. Jis ir siūlė kūrinį palyginti su 70 kvadratinių metrų namu.
Anot skulptoriaus, kuriant „Grybą“ reikėjo mokėti ir statybininkams, ir už medžiagas. O „Grybo“ kepurė yra tokio pat ploto kaip namo stogas, tik jis sukonstruotas ne iš paprastų gegnių, o iš sukryžiuotų, kurios gerokai brangesnės. Taip pat visą svorį laiko ne kelios konstrukcijos, o viena kolona.
A.Labašausko nuomone, „Grybas“ puikiai tiks kaip pastogė, jis gali būti renginių vieta, nes yra grilio zonoje.
Jo žodžiais, jeigu toks projektas būtų įgyvendinamas, pavyzdžiui, Nyderlanduose, jo kaina prasidėtų nuo 200 tūkst. eurų. Tačiau Lietuvoje požiūris į viešąsias erdves kitoks. Daugelio manymu, jose užtenka įrengti vaikų žaidimo aikštelę ir sutaupyti krūvą pinigų.
Ant akmenų sėdėti šalta
Prie „Grybo“ aplinką tvarkęs viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ darbuotojas Gintaras Valauskas pastebėjo, kad kūrinio apžiūrėti ateinantys žmonės dažnai mini jo kainą.
O kad lankytojų vis daugiau, išduoda šiukšlės. „Štai ant akmenų po „Grybu“ – greitojo maisto pakuotės. Bet ant akmenų sėdėti šalta, tai jaunimas po kepure susitempia ir suolus, kurie turėtų stovėti pievoje“, – vardijo G.Valauskas.
Kiekvieną kartą atėjęs tvarkyti aplinkos jis randa ką nors perstatyta. O jeigu grilio įrankiai nebūtų prirakinti grandinėmis, seniai jų būtų nelikę.
G.Valauskas pasakojo, kad aplink „Grybą“ šiukšlių dar nėra labai daug. Daugiau Vingio parke jų būdavo miške šalia Geležinio Vilko gatvės, kur rinkdavosi narkomanai. Tik jie dabar į tą vietą retai užsuka.
Visus kviečia būti kartu
Kiek mažiau nei „Grybui“ – 62,3 tūkst. eurų – skirta projekto „Kuriu Vilnių“ kūriniams „1 val. 24 min.“ ir „Fabijono svetainė“.
Pasirodo, pėsčiųjų takas „L8“ – tai 1 val. 24 min. trukmės per Užupio ir Pilių valstybinio rezervato teritoriją vingiuojantis laisvalaikio pėsčiųjų takas, kuriame yra nemažai įdomių, stabtelėti priverčiančių objektų.
Jį atnaujinti pasišovę viešosios įstaigos „PVZ LT“ menininkai žadėjo šiuolaikinėmis priemonėmis take įamžinti Užupyje gyvenusių menininkų atminimą.
Projekto „Fabijono svetainė“ kūrybinė komanda – menininkas Bertas Jacobsas ir Sigita Simona Paplauskaitė – pasiūlė sukurti naują bendruomenės susirinkimo vietą pasinaudojant kraštovaizdžio formavimo ir meninės raiškos galimybėmis.
„Fabijono svetainė“ – tai draugiškas akmenų skulptūrų sodas, skirtas Fabijoniškių gyventojams atsisėsti, pailsėti, gaminti lauke maistą, o svarbiausia – susiburti ir būti kartu.
Kitiems projektams skirtos gerokai kuklesnės pinigų sumos.
Šeškinės bendruomenė gynė savivaldybę
Daug triukšmo sukėlė ne tik „Grybas“, bet ir kitas „Kuriu Vilnių“ projektas – šiuolaikinio meno suolai „Geo Art“ prie Šeškiuko ežero Šeškinėje. Trys suolai savivaldybei kainavo 20,5 tūkst. eurų.
„Menas yra menas. O Utena dar kraipė galvą, kai už šiukšlių dėžes mokėjo po 1000 eurų“, – piktinosi vilnietis Liutauras Ulevičius.
Ginti savivaldybės stojo Šeškinės bendruomenių sąjunga, pareiškusi, kad suolų „Geo Art“ idėją pasufleravo netipiška aplinka. Šeškinės ozas yra saugoma reljefo forma, kalvagūbris. Iš to kilo idėja panaudoti ledynų, reljefo formą, suvesti ją į geometrinę logiką ir galiausiai į tūrį – skulptūrą, funkcinio dizaino objektą.
Savivaldybės tarybos „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos atstovė D.Stomienė sakė, kad vertinti programos „Kuriu Vilnių“ lėšų skirstymo kriterijus sunkoka, nes nugalėtojams nustatyti buvo suburta rimtų ekspertų grupė.
„Be to, kainuoja idėjos, o menininko idėją įvertinti labai sunku. Kūrėjas pateikė sąmatą, ją savivaldybė patvirtino, tai meno žmogus ir kuria“, – dėstė D.Stomienė.
Kalbėdama apie projektą „Kuriu Vilnių“ ji priminė, kad eksponuojamus kūrinius privalu ir prižiūrėti. Ar tai įsipareigojusi savivaldybė tai darys?
