Gegužės 6 d. Rašytojų sąjunga išplatino pranešimą, kad į „Poezijos pavasario“ laureatus pretendavo penki kandidatai, o laureatu tapo poetas, publicistas V.Kaziela už eilėraščių knygą „Neatsimerk, Viešpatie“. Jubiliejinio 60-ojo festivalio proga Rašytojų sąjungos valdyba nusprendė, kad nuo šiol bus teikiamos dvi premijos, – Kaune bus apdovanotas Maironio premijos laureatas, o baigiamajame vakare Vilniuje vainikuojamas „Poezijos pavasario“ laureatas. Maironio premiją pelnė viena ryškiausių jaunosios kartos kūrėjų I.Rudžianskaitė už knygą „Tryliktasis mėnuo“.
Gegužės 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ nugalėtojai. Prozos kategorijoje laimėjo M.Adomėno „Moneta & labirintas“, poezijos kategorijoje – V.Kazielos „Neatsimerk, Viešpatie“, negrožinių knygų kategorijoje – „Mūsų Irena: atsiminimai apie Ireną Veisaitę“ (sudarytoja R.Pabarčienė), knygų vaikams kategorijoje – M.Marcinkevičiaus ir L.Itagaki „Mergaitė su šautuvu“, knygų paaugliams kategorijoje – V.Butautis „Kanarų paslaptis“. LRT įsteigtas radijo teatro apdovanojimas atiteko D.Kalinauskaitei už knygą „Baltieji prieš juoduosius“. Ji su profesionalais galės kurti radijo spektaklį knygos motyvais.
* Pristatytas šių metų Vilniaus festivalis, kuris muzikus ir publiką suburs birželio 2–21 dienomis ir sieks atspindėti istorinę muzikinę kultūrą ir modernias jos interpretacijas. Vilniaus festivalis klausytojams atskleis ne vieną istorinę ir šiuolaikinę partitūrą, atspindinčią pavergtų tautų kovą už piliečių ir tikėjimo laisvę, viltį sukurti demokratines valstybes, dvasinį prisikėlimą po išgyventų asmeninių dramų ar net penkis šimtmečius aprėpiančią Anglijos karalių muzikinio pašlovinimo istoriją.
* Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla paskelbė Pirmosios knygos konkurso nugalėtojus poezijos ir prozos kategorijose. 2024 metų Pirmosios knygos konkurso laureatėmis tapo poezijos rankraštį „Liuksemburgo jūra“ atsiuntusi R.Vyžintaitė-Lajienė ir apsakymų rinkinio „Žiemojimas su mirusiais“ autorė G.Gudelytė.
Gegužės 8 d. Vilniaus galerijoje „Akademija“ atidaryta menininko R.Almino paroda „Toli“, kurios motyvu tapo rašytojo F.Pessoa frazė: „O, kad mums būtų duotas kelias iš ten, iš kur niekas neina, į ten, kur niekas nekeliaus.“ R.Almino darbams būdinga minimalistinė raiška, išgryninta forma, o naudojamos medžiagos – bronza, geležis, aliuminis, sidabras, auksas, guma. Kūriniai asocijuojasi ir su realių daiktų pasauliu, primena gamtos ar architektūrinių elementų formas, bet išlieka užsidarę abstrakčioje būtyje.
Gegužės 9 d. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta kelionėms pritaikyta MO muziejaus didžioji paroda „Vilniaus pokeris“. Parodą lydi edukacijos mokiniams bei mokymai, skirti vietos kultūros, meno ir švietimo darbuotojams. Kultinio R.Gavelio romano įkvėpta paroda – universalus pasakojimas ir susitikimas su moderniu menu, kviečiantis apmąstyti valios, kūrybos ir visuomenės laisvės temas. Tradiciškai parodą papildys unikalus vietinis akcentas – Panevėžio lankytojų lauks parodą papildęs MO kolekcijos menininko V.Viržbicko kūrinys.
