Naujieji rūmų šeimininkai – Šiuolaikinio meno centras – pakvietė penkis Lietuvos bei tarptautiniame kultūros lauke pripažintus kūrėjus imtis garsinio meno kūrinių, kurie galėtų tapti alternatyviais gidais, padėsiančiais pažinti rūmų erdves, panirti į istoriją ir aplinką.
Anot projekto kuratorės Astos Vaičiulytės, šie garso kūriniai – tarsi pasisveikinimas su Sapiegų rūmais ir juose besikuriančia nauja meno institucija, kviečiantis pažvelgti į rūmų pastatą ir jų istoriją per kūrybą ir asmenišką patirtį.
„Įgyvendinti idėją pakvietėme profesionalius skirtingų sričių kūrėjus, vienaip ar kitaip susiduriančius savo veikloje su pasakojimo ir garso formomis. Jiems buvo pasiūlyta laisvai interpretuoti Sapiegų giminės istoriją ir visą barokinio ansamblio architektūrinį bei archeologinį paveldą, paieškoti būdo, kaip šią tolimą istoriją atrakinti rūmų ir viso ansamblio lankytojui naudojant šiandienos kalbą“, – aiškino A. Vaičiulytė.
Penkių garso kūrinių autoriai atstovauja skirtingoms kūrybos sritims. Tai rašytoja Monika Kalin, menotyrininkė ir senosios baroko muzikos atlikėja Renata Dubinskaitė, šiuolaikinio meno kūrėja, kompozitorė ir muzikantė Lina Lapelytė, filosofas Kristupas Sabolius bei menininkas ir kompozitorius Andrius Arutiunianas.
Nuo pokalbių laidos iki sąmonės būseną keičiančio garso takelio – tokios skirtingos savo žanru ir trukme garsinės patirtys, įkvėptos Sapiegų rūmų ir jų aplinkos. Kūriniai įkūnijo intriguojantį, kartais asmenišką ir provokuojantį dialogą su mums tolima istorine epocha, bandant suprasti to meto žmogų ir jo pasaulėjautą.
Greta istorinės refleksijos keliamas klausimas, ką Sapiegų giminės istorija ir išlikęs jos architektūros paveldas šiandieną reiškia mums.
Tarkime, K.Saboliaus sumanytame radijo pokalbio forma kūrinyje „Puota“ Sapiegų rūmų istorija tampa savotiška jo paties praeities inscenizacija.
„Kitaip nei Trakų ar Gedimino pilys, Sapiegų rūmai nėra prigiję mūsų kolektyvinėje vaizduotėje. „Puotoje“ viskas yra ir tikra, ir netikra – visa tai, ką girdite, yra nutikę man arba istoriniams personažams, tačiau fikcija prasideda vos tik pradėjus komponuoti pasakojimą.
„Puotos“ centre – Sapiegų rūmų šeimininkė Teresė Korvin Gosievskytė, įspūdinga ir deramai neįvertinta Lietuvos ir Lenkijos istorijos asmenybė", – pasakojo autorius.
K. Sabolius savo kūriniu kviečia klausytojus leistis į detektyvą: „Būtų įdomu, jei kam nors kiltų noras patikrinti, kiek mano audiokūrinyje yra tiesos, ir išsiaiškinti, koks galėtų būti tolesnis pasakojimas arba kaip kitaip būtų galima pasakoti šią istoriją.“
Menotyrininkės ir baroko muzikos vokalistės R.Dubinskaitės kūrinyje „Baroko žmogus gyvenimo spektaklyje“ skamba epochos dvasią atskleidžiantis pasakojimas ir Sapiegų rūmų didžiojoje menėje dainininkės kartu su teorbos ir barokinės gitaros atlikėju Karlu Nyhlinu iš Švedijos įrašyti du vokaliniai kūriniai.
„Baroko muzikos neįmanoma interpretuoti nežinant tų laikų filosofijos, psichologijos ir žmonių mentaliteto. Siekiau į Sapiegų rūmus pažvelgti barokiniu žvilgsniu. Mano pasakojimo atramos tašku tapo du Jono Kazimiero Sapiegos gyvenimo įvykiai, iliustruojantys baroko epochos kontrastingumą. Ši epocha buvo linkusi perdėtai stipriai išreikšti kraštutinumus“, – dėstė R.Dubinskaitė.
Jos atliekama sakralinė bei pasaulietinė rūmų statytojų laikais sukurta muzika leidžia geriau pajusti baroko epochai būdingą teatrališkumą, perteklių, kūniškumą ir kitokį nei Renesanso laikais religingumą.
Visi penki kūriniai savaip prikausto dėmesį. Tai – Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto „Garso kūriniai Sapiegų rūmams“ vaisius. Garso kūriniai Sapiegų rūmams taps nuolatine Sapiegų rūmų virtualios ekspozicijos dalimi. Ją patirti galima ne tik Sapiegų rūmų aplinkoje. Visų kūrinių jau galima klausytis interneto svetainėje www.sapiegurumai.lt.
