Balsų šventė iš gražiausios Lietuvos katedros sklinda per pasaulį: vokiečius sužavėjo kolegų lietuvių darbas

Gražiausios operų arijos, duetai ir chorai, atliekami latvių operos primadonos Kristynės Opolais, garsiausių teatrų scenose žibančio armėnų tenoro Liparito Avetisyano ir Kauno valstybinio choro, pritariant Kauno miesto simfoniniam orkestrui, diriguojamam Konstantino Orbeliano, po įspūdingai apšviestais bažnyčios skliautais, tarp vertingų jos paveikslų ir skulptūrų – tokią pusantros valandos puotą akims ir ausims valstybinių švenčių proga žiūrovams dovanojo LRT.

Patys dvasininkai pripažino, kad tokio lygio artistų ir meno kokybės ši šventovė nebuvo mačiusi.

Ko gero, nebuvo girdėjusi ir tokio spalvingo repertuaro. Juk paprastai čia skamba liturginė muzika, o šįkart bažnyčios rimčiai tinkantį operinį repertuarą papildė dar ir dainos, tarp jų – Juozo Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“, amerikiečio Reiko Fütingo aranžuota lietuvių liaudies daina „Už ežero ugnys dega“.

Tikintieji turbūt dar nebuvo matę tokios švytinčios savo gotikiniais ir barokiniais lobiais Kauno arkikatedros bazilikos. Operatorių meistrystė ne vienam žiūrovui įkvėpė norą apsilankyti šioje šventovėje ir pamatyti viską savo akimis.

Kovo 11-ąją transliuotą koncertą „Balsų šventė gražiausioje Lietuvos katedroje“ filmavo ir garsino jungtinės vokiečių ir lietuvių televizininkų pajėgos.

Pasak LRT redaktoriaus Jono Vilimo, tokio kalibro muzikinį projektą Lietuvos televizija yra kūrusi gal tik praėjusio amžiaus pabaigoje, kai kartu su norvegais sostinės Šv.Jonų bažnyčioje filmavo Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“. Apie tai dar ilgai sklandė legendos.

O šįkart darbus užkūrė Vokietijos prodiuserinė kompanija „ARMIDA Film“, vadovaujama Tilo Krause’s, kuris ir režisavo transliaciją.

Šis plačių interesų menininkas, studijavęs dirigavimą, muzikologiją, meno istoriją ir filosofiją, pastaraisiais metais („ARMIDA Film“ įkurta 2020 m.) savo patirtį realizuoja kurdamas dokumentiką, muzikinius vaizdo įrašus, reklamas, filmuodamas koncertus ir muzikinius šou.

Jo herojai – iškiliausi dabarties meno kolektyvai ir artistai, klientai – žymiausios Europos meno ir kultūros institucijos. Kompanijos produkcija platinama Europoje, Azijoje ir Amerikoje.

Projektą Kaune koprodiusuoti ėmėsi ne tik LRT, bet ir milijoninę auditoriją turintis Europos visuomeninis kultūros ir meno televizijos kanalas ARTE, žinomas kaip itin aukštos kokybės kultūros turinio skleidėjas. Koncertą iš Kauno arkikatedros bazilikos sausio pradžioje jis transliavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.

„Atsidurti šios televizijos eteryje yra kiekvieno Europos atlikėjo siekiamybė. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad ARTE televiziją sudomino Kaunas ir mūsų miesto kolektyvai“ – pabrėžė Kauno simfoninio orkestro (KMSO) vadovas Algimantas Treikauskas. Būtent jo ir KMSO meno vadovo bei vyriausiojo dirigento K.Orbeliano iniciatyva „ARMIDA Film“ atkeliavo į Lietuvą.

Orkestro vadovai jau daug metų bendradarbiauja su pasaulio operos garsenybėmis. Mat amerikiečio K. Orbeliano vadovaujama įrašų kompanija „Delos Music“ leidžia iškiliausių operos solistų kompaktines plokšteles, o jas įrašinėja Kaune su KMSO. Trys šių albumų buvo nominuoti „Grammy“ apdovanojimams.

Pasak A. Treikausko, koncertų televizijos įrašai su žvaigždėmis – tai savotiška šių artistų padėka už plokšteles. Be jų pasikviesti tokio kalibro menininkus būtų sunkiai įmanoma.

Žvaigždės ir Kauno arkikatedroje filmavosi be jokio užmokesčio.

Bet tai anaiptol nereiškia, kad įgyvendinti šį projektą buvo lengva. Dar praėjusią vasarą prasidėjo vietos koncertui paieškos. T. Krause su A. Treikausku apkeliavo daug Lietuvos dvarų, kol galiausiai pasirinko Kauno arkikatedrą baziliką dėl įspūdingo, pakiliai šventės nuotaikai tinkančio jos interjero.

„Esame labai dėkingi monsinjorui Vytautui Grigaravičiui, sutikusiam priimti šį didžiulį projektą. Visuomenei atviri filmavimai, įvykę gruodžio 1 ir 2 dienomis, sutraukė minias žmonių. Beveik prieš savaitę reikėjo įjungti papildomą bažnyčios šildymą, kad artistai nejaustų diskomforto“, – pasakojo A. Treikauskas.

Filmuoti koncerto iš Vokietijos atvyko 18 žmonių grupė. Ji triūsė kartu su lietuvių kolegomis visą savaitę. Buvo įdarbintos trys kilnojamosios televizijos stotys, filmuota stabiliomis kameromis ir gervėmis.

„Jei nebūtume galėję užtikrinti techninės kokybės, mūsų šiame projekte nebūtų: viskas buvo filmuojama LRT technika. Vokiečiai neslėpė nesitikėję čia rasti tokių profesionalių darbuotojų, – visi suprato vieni kitus iš pusės žodžio. Girdėjau iš lietuvių operatorių, kad jie pasisėmė ir daug naudingos patirties. Darbo rezultatas išėjo tikrai solidus, vertas tarptautinės rinkos“, – džiaugėsi J. Vilimas.

Tiesa, ARTE parodė sutrumpintą koncerto versiją, o LRT mediatekoje iki balandžio 10-osios dar galima pamatyti visą nufilmuotą koncertą.

LRT žada ateityje dar parodyti jo įrašą – būtent jai priklauso koncerto rodymo teisės Lietuvoje, o projektą finansavusi „ARMIDA Film“ gali platinti jį visur savo nuožiūra. Anot A.Treikausko, yra numatytos transliacijos Japonijoje, Kinijoje ir kitose Azijos šalyse.

Tiesa, Tolimieji Rytai jau pageidauja pažangesnio už HD formato 4K, bet Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse dar nėra galimybių filmuoti šiuo formatu.

* Pasidžiaugęs tarptautinio projekto kokybe J.Vilimas pažymėjo, kad tai ne vienintelis pastarųjų metų LRT laimėjimas muzikos baruose.

* Rudenį viename seniausių ir svarbiausių televizijos festivalių „Golden Prague“ Čekijos sostinėje geriausiu koncerto įrašu buvo pripažintas finalinis ciklo „Muzikinė kelionė laiku. Vilnius 700. XXI a.“ koncertas, kurį režisavo Kornelijus Jaroševičius ir Armas Rudaitis. Jame buvo pristatyta kompozitorių Jūros Elenos Šedytės, Monikos Zenkevičiūtės-Monikazės ir Maksimiliano Opriško kūryba.

* Dar vienas „Golden Prague“ konkursinėje programoje dalyvavęs LRT muzikinis įrašas – choreografių Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės šokio spektaklis-ekskursija-filmas „Einu pirkti pieno“, režisuotas Antano Laurušo, pateko į trumpąjį geriausiųjų sąrašą.