„Kino pavasario“ komandos rekomendacijos: ko nepraleisti šių metų festivalyje?

„Kino pavasario“ direktorius Algirdas Ramaška sako, kad jeigu iš programos reikėtų išrinkti tik vieną filmą, kurį norėtų parodyti visiems, tai būtų „Žalia siena“. „Man tai yra filmas apie žmogiškumą, – prisipažįsta Algirdas. – Šiandien gyvename labai sudėtingame pasaulyje, kuriame viskas labai painu ir lengva pasimesti, o ieškant tiesos vienintelė teisinga kryptis yra tiesiog žmogiškumas. Galiu drąsiai sakyti, kad tai yra vienas stipriausių ir apskritai svarbiausių mano matytų filmų gyvenime.“

Festivalio vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas rekomenduoja filmą „Visi mes svetimi“. „Tai yra šių metų atradimas ir asmeniškai man pats geriausias programos filmas apie meilę, prisiminimus, apie baimę būti vienam. Apie tai, kas tikra ir kas, galbūt, ne. Kuriama atmosfera ir jausmu primena praėjusių metų festivalio hitą „Po saulės“. Abiejuose filmuose nuostabiai savo darbą ir pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Paul Mescal, abu juos sieja prisiminimų linija. Po filmo kviečiu pabandyti atsakyti į klausimą, kas visgi yra tikra, o kas – ne?“ – pasakoja jis.

„Šis filmas apie holokaustą kalba ne vien apie praeitį, bet ir apie tai, kas vyksta šiandien, – savo pasirinkimą pristato festivalio programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė. – Jis kalba apie blogio banalumą ir žmonių susitaikymą su šalia esančiu blogiu. Filme tai perteikiama garsu – blogis visą laiką mus lydės, kažkur girdėsis, nors ir bandysime užsimerkti. Šis filmas yra toks svarbus ir stiprus, kad ji privalėjo tapti atidarymo filmu.“

Tuo tarpu „Kino pavasario“ programos sudarytojas Karolis Žukas kviečia nusikelti į šiek tiek rečiau kine sutinkamus kraštus ir pamatyti Vietnamo režisieriaus Ph?m Thi?n An ramią ir svajingą kelionę „Geltonajame šilkverpio kokone“. „Kupinas įspūdingų Vietnamo vaizdų, meistriškai apgalvotu tempu filmas tyrinėja gilius žmogaus egzistencijos, sielvarto, tikėjimo ir mirties klausimus, kurie pagrindinį herojų aplanko po įvykusios tragedijos. Šis užburiantis debiutas yra sudėtinga, tačiau prasminga meditacija, apdovanosianti tuos, kurie kantriai pasiners į lėtą jo ritmą. Tai filmas, galintis išprovokuoti sapnus ar net haliucinacijas,“ – provokuoja Karolis.

Gyvą, saugų filmą, tyrinėjantį moters seksualumą, rekomenduoja „Kino pavasario“ finansų vadovė Odeta Morkūnienė. „Trisdešimt penkerių Milos kūnas siunčia signalus – niežėjimą, agresyvų bėrimą. Tai kyla iš jos susijaudinimo. Ieškoma ryšio tarp užgniaužtų troškimų ir kaltės, gėdos jausmo. Labai žemiška vaizdų bei garsų paletė – kūnas ir gamta, čiurlenimas ir aimanos, jūros vanduo ir Milos oda, pomėgis kandžiotis ir uolos. Instinktai ir potraukiai filme skleidžiasi natūraliai, be baimės ar moralų. Tai išlaisvina. Esame seksualios būtybės, creatura“, – sako ji.

„Kino pavasario“ prodiuseris Giedrius Petkevičius pripažįsta, kad jo rekomenduojamas filmas „Kaupikai“ – tikrai ne visiems. „Tačiau man, dideliam britų kino gerbėjui, jis yra fantastiškas. Geniali ir abejonių nekelianti vaidyba, meistriškas scenarijus sukuria tokį filmo pasaulį, kuris įtraukia nuo pirmųjų kadrų ir nepalieka ilgam. Šis filmas tikrai yra tas, su kuriuo atėjęs į kiną, i š e i n i “, – neabejoja Giedrius.

Taro kortos, nuodai, kerai, erotika – programos skyriaus koordinatorės Benitos Paplauskaitės rekomenduojama „Meilės ragana“ užburs jau pačiais pirmaisiais savo kadrais. „Nors sukurtas 2016 m., filmas visiškai nesiskiria nuo 60–70–ųjų siaubo filmų, kurių režisūroje dominavo vyrų žvilgsnis“, – pasakoja Benita. – Tuo tarpu čia režisierė Anna Biller žaismingai naudoja ir kartu pamina šių filmų klišes. „Meilės ragana“ – feministiškas, mistiškas, magiškas, šmaikštus, o kartais šiurpus. Jis tikrai palies kiekvieną, kuris nors kartą buvo įsimylėjęs ar svajojo apie tikrą meilę. Rekomenduoju nepraleisti, jei norisi šiek tiek lengvesnio turinio su žiupsneliu burtų ir erotikos“, – sako ji.

O ko nepraleisti festivalyje rekomenduoja jaunieji žiūrovai? „Meno avilio“ jaunieji programų sudarytojai šiemet pristato filmų rinkinį „Brangieji, užmerkite akis“. Jame – filmai, kalbantys apie asmeninių ribų ieškojimą ir tų ribų išlaikymą santykyje su kitais: „How to Have Sex“, „Kaimiečiai“, „Kaupikai“ ir „Žalia siena“. Ironišku programos pavadinimu jaunieji rinkinio sudarytojai provokuoja žiūrovą: užmerkti akis – tai būti abejingam, nesistengti padėti kitiems ar kovoti už save ir savo įsitikinimus.