Paveldo komisija nuo 1997 m. vykdo informacijos rinkimą apie savivaldybių lėšas, skirtas kultūros paveldui ir yra vienintelė institucija kaupianti šiuos duomenis. Tardama sveikinimo žodį susitikimo dalyviams Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė džiaugėsi, kad pirmą kartą per 26 metus, savivaldybių veiklos kultūros paveldo apsaugos srityje vertinimas yra atsinaujinęs ir kitoks.
„Tai – paveldosauginės kultūros „veidas“ miestuose. Tai naujas kompleksinis požiūris į duomenų rinkimą ir apdorojimą. Jeigu ankstesniuose tyrimuose visas dėmesys buvo sukoncentruotas tik į finansavimo apimčių vertinimą, tad mažosios savivaldybės likdavo nuskriaustos, šiame tyrime yra rodiklių, kur mažosios savivaldybės pirmauja“, – sakė V. Ščiglienė.
Pirmininkė taip pat tikėjosi, kad šis naujasis, pilotinis savivaldybių paveldosauginis indeksas taps periodiniu reitingu, ir suteiks ne tik tam tikrą pozityvaus sportinio azarto elementą, bet ir taps paveldosaugos tendencijas formuojančia bendrakūros jėga.
Pristatydamas naująjį indeksą Paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės specialistas Artūras Stepanovič susitikimo dalyviams teigė, kad ilgalaikis tęstinis tyrimas įgalino Paveldo komisiją įvertinti savivaldybių paveldosauginės kultūros kismą ir jos formų įvairovę – nuo besitęsiančios stagnacijos iki didžiulio ekonominio bei kultūrinio proveržio.
Specialistas pažymėjo, kad pačios savivaldybės, atsakydamos į Paveldo komisijos užklausas, labai skirtingai mato savo vaidmenį kultūros paveldo apsaugoje: nuo manymo, kad kultūros paveldo objektų priežiūra yra valstybės institucijų kompetencija iki noro savo teritorijoje esančius paveldo objektus paversti savivaldybės kultūrinės komunikacijos priemone.
Paveldo komisija savo veikloje ypatingą dėmesį skiria Lietuvos regionams, nes jų vaidmuo paveldosaugoje yra itin svarbus. A. Stepanovič teigė, kad paveldosauginio savivaldybių indekso idėja atsirado iš Paveldo komisijos siekio nustatyti tikrąjį, faktiniais duomenimis paremtą paveldosauginės kultūros lygį atskirose savivaldybėse. Tam naudojami tiek finansiniai, tiek privalomų veiklų, tiek savanoriškų iniciatyvų rodikliai. O toks indeksas gali tapti svarbiu stimulu, paspartinsiančiu teigiamus kultūros paveldo apsaugos procesus visose Lietuvos savivaldybėse.
V. Ščiglienė taip pat pasidalino ir 2024 metų planais – įtraukti pačias savivaldybes į atliekamą tyrimą ir indekso kūrimą. Tuo tikslu bus rengiamos kūrybinės dirbtuvės, kuriose paveldosaugos indeksas bus kuriamas ir tobulinamas drauge su visais įsitraukti norinčiais Lietuvos miestais ir rajonais.
Su Savivaldybių paveldosauginiu indeksu galima susipažinti Paveldo komisijos interneto svetainėje.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
