ES Europos kultūros sostines renka nuo 1985 metų. Per šį laiką šį vaidmenį pasimatavo daugiau kaip 50 miestų.
2024-aisiais turtinga ir turininga renginių programa kviečia aplankyti net tris miestus – Budę, Tartu ir Bad Išlį.
Turistų traukos centras
Austrijos Zalckamerguto regione įsikūręs nedidelis miestelis Bad Išlis – tikras turistų traukos centras. Kasmet jį aplanko šimtai tūkstančių žmonių: jo vizitinė kortelė – kalnų panoramos, vešli žalia pieva vasarą, snieguotos kalnų viršūnės žiemą ir skaidrūs lyg krištolas ežerai.
Turtinga gamta į šias vietas viliojo ir Austrijos monarchus: imperatorius Pranciškus Juozapas I ir imperatorienė Sisi Bad Išlyje leisdavo vasaras, o 1853 metais čia įvyko jų vestuvės.
2024 metais Bad Išlis ir 22 aplinkiniai municipalitetai tapo viena iš trijų Europos kultūros sostinių. Jos kultūrinėje programoje suplanuota per 300 projektų. Vietos valdžia siekia svečius supažindinti su regiono ypatumais ir parodyti, kuo, be idiliškų peizažų, dar pasižymi Alpių vietovės. Programos sudarytojų tikslas, pasak kuratorės Elisabeth Schweeger, – parodyti teigiamas ir neigiamas šių vietovių puses, o ne paversti pažintį su jomis fejerverku.
Šiaip ar taip, sausio 20 d. Bad Išlis vietinius ir svečius pradžiugino ryškiu šou. Jame dalyvavo iš Zalckamerguto kilęs dainininkas, 2014-ųjų „Eurovizijos“ nugalėtojas Thomas Neuwirthas, geriau žinomas sceniniu Conchitos Wurst pseudonimu, kiti garsūs dainininkai ir 1000 tradicinių jodliuotojų choras.
Čia galite pažiūrėti įspūdingą atidarymo ceremoniją.
Zalckamergutas lietuviškai gali reikšti „druskos sandėlį“. Ir tai ne atsitiktinumas – šiame ežeringame kurortiniame regione jau 7 tūkst. metų kasama druska. „Zalckamergutas atsirado iš druskos, praturtėjo dėl druskos ir druska veda jį į ateitį“, – teigė E.Schweeger.
Šis baltasis auksas turėjo milžinišką poveikį regiono vystymuisi. „Atėjo laikas pridėti dar vieną elementą – kultūrą. Juk būtent kultūra – tvaraus sambūvio variklis Zalckamergute ir toli už jo ribų“, – pridūrė kuratorė.
Druskos gavybos tradicijos sudomino ir kinų menininką Ai Weiwei, kurio paroda Bad Išlyje bus atidaryta birželio pradžioje. Dar viena intriguojanti paroda bus skirta meno kūriniams, kuriuos pagrobė nacionalsocialistai: Antrojo pasaulinio karo metais nacistai viename Alpių tunelių slėpė pagrobtas meno vertybes.
Koncertai, kuriuose skambės Arnoldo Schönbergo kūriniai ir Oscaro Strausso operetės, klausytojų dėmesį atkreips į daugybę žydų dailininkų ir muzikų, kurie glaudžiai susiję su Zalckamergutu.
Budė pabrėš ekologiją
Budė įsikūrusi vakarinėje Norvegijos pakrantėje, tad ji tapo pirmąja Europos kultūros sostine, esančia į šiaurę nuo poliarinio rato. Numatytais tūkstančiu įvairių renginių Budė ir Nordlando regionas siekia parodyti, kad jų privalumų sąraše – ne tik kvapą gniaužianti arktinė gamta, bet ir turtinga kultūra. Rengėjai per metus tikisi privilioti apie pusę milijono turistų.
„Budė 2024“ – didžiausias kultūrinis projektas, kada nors surengtas Norvegijos šiaurėje. Miestas siekia tapti tvariausia Europos kultūros sostine ir pavasarį surengti patį ekologiškiausią pasaulyje koncertą „Švari muzika“. Viena pagrindinių programos temų – šio regiono vietinių gyventojų samių kultūra. Ją, be kitų renginių, pristatys muzikinis ir sceninis spektaklis, kurį sudarys kelios dalys.
Daugelis renginių Budėje bus susiję su Vokietija, taip pat ir vasario 3 d. rengiama atidarymo ceremonija, kurioje pasirodys Berlyno meno kolektyvas „Phase7“. Pasirodymas vyks ant uosto teritorijoje įrengtos plaukiojančios scenos. Birželio 22-ąją suplanuoto didžiojo koncerto po atviru dangumi dalyviai galės pasigrožėti vidurnakčio saule. O lapkritį ir gruodį, kai miestą vėl apgaubs sutemos, bus surengtas pirmasis Nordlando šviesų festivalis.
Tartu – Estijos širdis
Tartu – antrasis pagal dydį Estijos miestas, kuriame gyvena apie 100 tūkst. gyventojų. Nors ekonomikos atžvilgiu Tartu yra Talino šešėlyje, kultūros požiūriu šis senas universitetinis miestas nenusileidžia Estijos sostinei.
„Tartu visuomet buvo Estijos mokslo, švietimo ir kultūros centras“, – agentūrai DPA teigė miesto meras Urmas Klaasas. Šis miestas taip pat laikomas estų nacionalinio atgimimo lopšiu, kuriame užgimė Estijos dainų šventė, Estijos teatras ir iš esmės Estijos valstybė. Būtent Tartu, kuris tuomet vadintas Derptu, 1920 m. vasario 2 d. buvo pasirašyta Derpto taikos sutartis, pagal kurią Sovietų Rusija pripažino Estijos, 1918 m. paskelbusios nepriklausomybę, suverenitetą.
Šiais metais estai planuoja surengti per tūkstantį renginių, kuriuose tikimasi sulaukti daugiau nei milijono lankytojų. Žymių Europos ir pasaulio menininkų pasirodymų kupinoje renginių programoje minimi ir Lietuvos kūrėjai.
Kultūros sostinės renginiai vyks visame Pietų Estijos regione.
Pagrindinė „Tartu 2024“ tema – „Išgyvenimo menas“, dėl to daugelis renginių bus orientuoti į žinias, įgūdžius ir vertybes, kurios ateityje žmonijai padės siekti geresnio gyvenimo. Daugiausia dėmesio bus skirta tvarumui, bendradarbiavimui kūryboje, unikalumui, mokslui ir technologijoms.
Didysis Europos kultūros sostinės „Tartu 2024“ atidarymo renginys vyks sausio 26 d. Jo metu ant Emajegio upės kranto bus rodomas spektaklis „Visi tampa vienu“ (angl. „All Becomes One“). Jame atsispindės žmonių tarpusavio ryšys, skirtingų regionų ir epochų vaizdiniai, judėjimas ir muzika.
Svarbiausiu metų akcentu taps bučinių šventė „Kissing Tartu“, kuri skambant „Eurovizijos“ dainoms suburs tūkstančius žmonių su tikslu skleisti meilę. Taip pat bus galima apsilankyti technologijų meno parodoje po atviru dangumi „Wild Bits“, kuri vyks žinomoje Estijos menų fermoje „Maajaam“, jungtiniame Estijos ir Danijos menininkų spektaklyje „Business as Usual“ apie „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą.
„Tartu 2024“ programoje išvysime ir pasaulyje žinomo japonų menininko Ryoji Ikedos parodą, kurią sudarys Tartu universiteto Genomikos instituto mokslininkų atradimai ir Estijos filharmonijos kamerinio choro garsų instaliacijos. Estijos nacionaliniame muziejuje vyks naktinio miesto gyvenimo paroda „Unda“, kurioje atsispindės ir elektroninės muzikos kultūra.
Europos kultūros sostinės lankytojai bus kviečiami pasiklausyti ir kompozitorių Georgo Friedricho Händelio bei Arvo Pärto kūrinių, atliekamų pasaulyje žinomo baroko muzikos orkestro „Concerto Copenhagen“ ir Estijos filharmonijos kamerinio choro.
„Skalbimo mašina iš burokėlių“ – Estijos agrokultūros muziejaus, Estijos kelių muziejaus, Tartu miesto muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda, kurioje matysis sovietinio žmogaus išradingumas, sumanumas, perdirbimo ypatumai ir mentalitetas, kai viską buvo bandoma pasigaminti patiems. Baltijos šalių ir Estijos muzikos dienos – vienas didžiausių šiuolaikinės muzikos renginių Baltijos šalyse, kuriame bus galima išgirsti daugiau nei 20 kompozitorių premjeras.
Baltijos šalių filmų dienos – rugpjūčio pabaigoje vyksianti dviejų dienų šventė, skirta paminėti Baltijos kelio 35-ąsias metines. Dalyviai vienu metu Tartu, Taline, Rygoje ir Vilniuje išvys geriausias pastarųjų metų Baltijos kino kūrėjų juostas.
Kiti dėmesio verti renginiai: „Nuoga tiesa“ – nuomonių festivalis pirtyje; „Stencibilty Goes Europe“ – gatvės meno festivalis Tartu; „Simple Session“ – ekstremalaus sporto varžybos; „Unstruck Sound“ – mokslinės fantastikos filmas, įkvėptas pietų Estijos žmonių; „Forgotten Peoples“ – Veljo Tormis finougrų muzika, atliekama Paryžiaus filharmonijos; „Stand up for your mind!“ – dėmesys psichinei sveikatai per „stand-up“ komediją. (LR, DW)
