Šiuo metu „Norfa“ besąlygiškai remia net keturias nacionalinės reikšmės kultūros įstaigas – Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą ir Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Nė vienas jų vadovų D.Dundulio neprašė paramos, jis pats rodė iniciatyvą. Skambino vadovams, siūlė savo paramą.
Paramą kultūrai laiko garbe
„Žmogus kartais net negali paaiškinti, kodėl priėmė vieną ar kitą sprendimą. Trys mūsų remiamos nacionalinės reikšmės kultūros įstaigos atstovauja skirtingoms meno rūšims, o Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla yra būsimų kūrėjų, menininkų kalvė“, – apie savo iniciatyvas nebuvo linkęs daugžodžiauti D.Dundulis.
Jis nepanoro įvardyti, kiek pinigų kasmet skiria bene pagrindinėms Lietuvos kultūros įstaigoms, tik paminėjo, kad tai – keli šimtai tūkstančių eurų.
„Kartais įstaigų vadovai pasako, kad reikia lėšų vieniems ar kitiems darbams, tačiau aš nesu iš tų žmonių, kurie duotų kokius nors nurodymus ar reikštų pageidavimus. Negaliu ko nors siūlyti žmonėms, kultūrą ir savo veiklą jos pasaulyje išmanantiems kur kas geriau nei aš. Mano žinios šioje srityje gerokai menkesnės. Todėl nenorėčiau būti vienas tų, kurie drįsta aiškinti, kaip reikėtų plėtoti vieną ar kitą verslo sritį, nors patys nieko panašaus nėra darę, arba, kaip dažnas lietuvis per krepšinio rungtynes, pasijunta mažų mažiausiai treneriu ar krepšinio ekspertu. Vengiu taip elgtis. Tiesiog džiaugiuosi talentingais Lietuvos kūrėjais, kurie garsina mūsų šalį visame pasaulyje.
Mums garbė ir pasididžiavimas, kad galime paremti tokias kultūros įstaigas, kurios savo pasiekimais yra neabejotinos lyderės“, – kalbėjo D.Dundulis ir pridūrė, kad šiuo metu Lietuvos kultūra, lyginant su situacija iš karto po nepriklausomybės atkūrimo, neabejotinai išgyvena pakilimą.
Skambutis nustebino
„Laikausi taisyklės niekada neatsiliepti telefonu, jei pamatau nepažįstamą numerį. Tą dieną iš nepažįstamo numerio sulaukiau kelių skambučių. Kai neatsiliepiau, gavau žinutę, kurioje pamačiau, kad su manimi nori susisiekti „Norfos“ vadovas D.Dundulis dėl galimybės paremti mokyklą. Žinoma, iš karto jam paskambinau. Pakalbėjome apie mokyklą, jos veiklą. Man buvo labai malonu, kad D.Dundulis ir pats turėjo nemažai žinių apie mokyklą. Kadangi mūsų mokykla yra vienintelė nacionalinės reikšmės ugdymo įstaiga Lietuvoje, supratau, kad D.Dundulio tikslas – ją paremti kaip ir nacionalines kultūros įstaigas“, – prisiminė pažintį su „Norfos“ vadovu Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos vadovas Dainius Numgaudis.
Jis prisipažino, kad D.Dundulio skambutis jį labai maloniai nustebino, nes iš jo ar mokyklos atstovų nebuvo jokios iniciatyvos prašyti „Norfos“ ar jai priklausančių įmonių paramos.
Pagal mokyklos tradicijas rėmėjas, kuris skiria daugiau nei dešimt tūkstančių eurų vertės paramos, yra laikomas generaliniu rėmėju. Tokiu 2023–2024 mokslo metų rėmėju tapo „Norfa“.
Pasak D.Numgaudžio, už iš šios įmonių grupės gautus pinigus ir dar papildomai sukauptas lėšas planuojama įsigyti koncertinį fortepijoną, taip pat bus mokamos stipendijos mokiniams ir remiamas jų dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose konkursuose.
„Nors mūsų mokyklos biudžetas gana didelis, iš jo lėšų pagal galiojančius teisės aktus negalime įsigyti brangesnių daiktų nei penki šimtai eurų. Jei ši suma yra viršijama, tenka užsidirbti patiems arba kurti projektus. Pernai dalyvaudami viename projekte įsigijome septynis naujus fortepijonus. Iš viso šiuo metu turime 124 pianinus ir fortepijonus, kurie jau yra pasenę. Tie septyni nauji pakeitė tarnavusius daugiau nei penkiasdešimt metų. Panašių fortepijonų dar turime apie dešimt. Todėl bet kokia verslininkų parama mums reikšminga. O „Norfos“ vadovas, suteikdamas paramą, nekėlė jokių išankstinių sąlygų bei pageidavimų. Beje, jo vaikai mūsų mokykloje nesimokė ir nesimoko“, – teigė D.Numgaudis.
Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje šiuo metu mokosi 850 mokinių. Ypač aktyvus Muzikos skyrius, kuriame jau nemažai solistų. Jie ir kitų specialybių mokiniai kasmet išvyksta į maždaug penkiolika tarptautinių konkursų.
„Žinoma, pagrindinis finansinis krūvis tenka tėvams, tačiau ir mes stengiamės paremti savo talentus. Ne paslaptis, kad apie dešimt procentų mūsų mokinių yra iš socialiai remtinų šeimų ir gauna nemokamą maitinimą. Todėl jiems ir kitiems mokiniams skiriame lėšų susimokėti tarptautinių konkursų nario mokestį. Taip kasmet paremiame apie keturiasdešimt mokinių. Pernai, išsiųsdami vieną baleriną į svarbų konkursą, apmokėjome jos papildomas meistriškumo pamokas. Tenka kartais Baleto skyriaus mokiniams ir kostiumus nupirkti, nes jie atsieina brangiai. Kai dabar turime dar ir generalinį rėmėją „Norfą“, mokinius galėsime paremti drąsiau“, – kalbėjo D.Numgaudis.
Bendradarbiavimas – abipusis
Lietuvos nacionalinė filharmonija prieš dvejus metus „Norfos“ paramos taip pat sulaukė paties D.Dundulio iniciatyva.
„D.Dundulio skambutis mane tikrai nustebino, buvo tikras stebuklas. Anksčiau ieškodama paramos visada pirmą žingsnį žengdavau pati. Kreipdavomės į potencialius rėmėjus. Neretai sulaukdavome teigiamo atsakymo, nes rėmėjai mato didelę vertę remdami pagrindinę Lietuvos koncertinę įstaigą, turinčią net penkis kolektyvus.
Mūsų bendradarbiavimas su „Norfa“ vyksta abipusiškai – šios įmonės atstovai nuolat lankosi Filharmonijoje, o mes – įmonės pasitarimuose. Taip vieni kitus tikrai praturtiname“, – pasidžiaugė Filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.
Nacionalinės filharmonijos kolektyvai pasirodo ne tik visuose Lietuvos regionuose, bet ir garsina mūsų šalį užsienyje. Todėl, pasak R.Prusevičienės, šiuo metu itin svarbi informacijos apie Filharmonijos veiklą sklaida.
„Nemenką paramos pinigų dalį skiriame visuomenei informuoti ir rinkodarai. Labai pasiteisino didžiulė Filharmonijos afiša Vilniaus oro uoste. Per ją sulaukiame gana daug užsienio klausytojų ir puikių jų atsiliepimų. Naudojamės inovatyviais informaciniais stendais Vilniuje bei viešajame transporte. Tačiau pati svarbiausia paramos paspirtis – atlygis atlikėjams.
Be paramos dažnai negalėtume pasikviesti ne tik žymių užsienio, bet ir Lietuvos atlikėjų, gyvenančių ir kuriančių užsienyje. Pastaruosius privalu kviestis į Lietuvą tokiomis pat sąlygomis kaip užsienio atlikėjus, nes jie to verti“, – įsitikinusi R.Prusevičienė.
Ji atviravo, kad „Norfa“ rems Filharmoniją kiekvieną sezoną, nes kasmet parengiama po tris šimtus unikalių muzikos programų. Itin retai jos pakartojamos, nebent orkestrai arba kvartetai koncertuoja skirtinguose Lietuvos miestuose. O Vilniaus klausytojai turi galimybių išgirsti unikalias muzikos kolektyvų programas, kurios skamba kartą metuose arba kartais net tik kartą per penkerius metus.
Paklausta, ar Lietuvoje jau pakanka supratimo paremti kultūrą ir ar mecenatystė išplėtota tiek, kad turtingiems verslininkams būtų garbė skirti finansavimą kūrėjams, R.Prusevičienė pažymėjo, kad to supratimas užgimė bene prieš tris dešimtmečius: „Kultūros rėmimo tradicijos į Lietuvą atėjo iš Vakarų. Puikiai pamenu ir žinau, kad pagrindiniai mūsų rėmėjai buvo užsienio kapitalo įmonės. Džiugu, kad „Norfa“ yra vienas didžiausių Lietuvos kapitalo kultūros mecenatų. Manyčiau, kad tokias tradicijas derėtų vis labiau stiprinti.“
Teatrai sulaukė rėmėjo
„Norfa“ yra svajonių rėmėjas, nes jos vadovas D.Dundulis supranta, kas yra kultūros rėmimas, mato jos visumą. Jo ištiestos rankos rėmimo principas – itin korektiškas. Taip Lietuvoje ne visada atsitinka. Kita vertus, juk nacionalinių kultūros įstaigų rėmimas garantuoja kokybę“, – teigė Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktoriaus pavaduotoja Ieva Skaržinskaitė, kaip ir kiti kolegos pasidžiaugdama, kad „Norfos“ paramos teatrui prašyti nereikėjo. Į jį kreipėsi taip pat pats D.Dundulis.
I.Skaržinskaitė įsitikinusi, kad visos „Norfos“ remiamos nacionalinės reikšmės kultūros įstaigos privalėtų imtis kokio nors didelio bendro renginio: „Kol kas rakto jam dar neradome, bet intensyviai galvojame. Neabejoju, kad mūsų teatras, Filharmonija ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras bendroje scenoje galėtų sukurti įspūdingą reginį.“
Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą „Norfa“ remia jau nuo 2018 m. sezono. Didžioji dalis paramos skiriama naujų operų ar baletų pastatymams.
„Mane žavi „Norfos“ ir D.Dundulio paramos filosofija – neprašyti už paramą jokios grąžos, taip pat supratimas, kad kultūra yra mūsų gyvenimo pamatinė vertybė“, – įsitikinęs laikinasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Audrius Kundrotas.
Jis didžiuodamasis prisiminė, kaip D.Dundulis 2022 m. pavasarį parėmė iš Ukrainos siaubiamos Rusijos karo Lietuvoje priglaustą Charkovo Mykolos Lysenkos nacionalinį akademinį operos ir baleto teatrą: „Jis neprašomas pats paskambino man ir paprastai žmogiškai pasakė, kad skirs ukrainiečiams dar papildomai pinigų, nes mano, jog anksčiau duotų jiems per mažai.“
