Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėja Ilona Grabijolienė teigia, kad suplanuota net keli šimtai renginių, kuriems ruoštasi dvejus metus, o į pasirengimą įsitraukė daugybė organizacijų ir menininkų.
„Norime pateisinti Lietuvos kultūros sostinės vardą, kad tai pajustų ne tik vietos gyventojai, bet ir visa Lietuva. Tapimas kultūros sostine yra tarsi impulsas paskleisti kultūros nešamą žinią, o besidominčius kultūra pakviesti tapti keliautojais. Siekiame sužadinti ir aktualizuoti kultūrą, kad kuo daugiau žmonių atrastų Kaišiadoris ir čia kuriančius menininkus“, – sakė I. Grabijolienė.
Keturios kelionių kryptys
Paraiška Lietuvos kultūros sostinės vardui gauti buvo pateikta dar 2021-aisiais: „Metų pabaigoje sužinoję rezultatus, pradėjome pasirengimą, tad programą gludinome net dvejus metus“, – tvirtina Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėja.
Rengdami paraišką, kaišiadoriškiai atsižvelgė į savo kultūrinę tapatybę, istorinę praeitį bei pasirinko kultūros kelių ir kelionių koncepciją. Išgrynintas svarbiausias 11 kelionių suskirstė į keturias kryptis: „Atminties sakmę“ sudaro istorijų ir literatūros kelionės, „Meno spalvos“ apima muzikines, vaizduojamojo meno, teatro ir kino keliones, „Etnoskonis“ veda etnokultūros ir kulinarinio paveldo keliais, o „Pažinimo pėdos“ aprėpia kultūrinio turizmo, sporto ir piligrimines keliones.
Pasak I. Grabijolienės, visos keturios kryptys yra svarbios ir atsispindi kultūros sostinės logotipe. Kaišiadorių savivaldybėje labai stipri etnokultūra. Turime Žaslių tradicinių amatų centrą, kuris dar 2018 m. buvo įvertintas kaip geriausiai veikiantis Lietuvoje. Kaišiadorių muziejus veikia labai aktyviai. Verta nepamiršti ir didžiausio Europoje po atviru dangumi esančio Lietuvos etnografijos muziejaus“, – pabrėžia pašnekovė.
Taip pat bus skiriamas didelis dėmesys miesto patrauklumo stiprinimui: organizuojamos parodos, rengiami turistiniai maršrutai, edukacinės programos.
Istorinių sostinių sankryžoje
Istoriškai Kaišiadorys pasižymėjo kultūrinės tapatybės įvairove. XVI amžiuje čia buvo dvaro centras, kuriam vardą suteikė jo valdytojas totorius Chašaidaras.
XIX a. antroje pusėje prie Kaišiadorių pastatytas stambus geležinkelių mazgas. Tada žmonės miestelio vardą ėmė sieti su nusistebėjimą geležinkeliu išreiškiančiu klausimu: „Kas čia daros?“
1920 m. dviem dešimtmečiams Kaišiadorys tapo vienu pagrindinių Lietuvos pasienio gynybiniu bastionu ir laikinuoju Trakų apskrities centru, o istorijos romantikų buvo pavadintas Trakija.
1926 m. tapo vyskupijos centru, miesto Katedroje sutelkusiu ryškių Lietuvos dvasininkų būrį.
Šiuolaikiniai Kaišiadorys įsikūrę svarbiausių geležinkelių, vandens ir sausumos kelių sankryžoje. Netgi dabartiniame Kaišiadorių herbe vaizduojami stilizuoti traukinių motyvai.
Kaišiadorys stūkso tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių. „Iš Kernavės į mūsų rajoną greičiausiai galima patekti per Nerį persikėlus vieninteliu Lietuvoje upės srove varomu lyniniu keltu, iš Vilniaus ir Kauno greičiausiai galima atvykti traukiniu, na, o Trakai lengvai pasiekiami automobiliu. Kaišiadorys išskirtiniai ir tuo, kad 100 kilometrų spinduliu aplink juos yra tankiausiai apgyvendinta teritorija Lietuvoje“, – porino I. Grabijolienė.
Kas laukia 2024-aisiais
Kaišiadoriškiai surengs per 60 renginių ir kultūrinių iniciatyvų, o skaičiuojant atskiromis veiklomis, jų numatoma net keli šimtai.
„Suskaičiuosime visus renginius baigiantis metams. Ne kiekybė, o renginių kokybė yra mūsų tikslas. Nors didelių koncertinių salių neturime, renginiai nuo to tikrai nenukentės“, – akcentavo Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovė.
Kultūros sostinės metai prasidės sausio 20-ąją atidarymo renginiu Teofiliaus Matulionio aikštėje. Čia keturiose renginio platformose atsispindės keturios kelių ir kelionių kryptys. Renginio metu vietiniai kolektyvai drauge su žinomais atlikėjais atliks bendrus kūrinius, o visa tai apjungs atidarymui sukurta šou programa.
„Iš aikštės išriedės simbolinis traukinys, tarsi atverdamas duris į visus metų renginius. Riedant kultūros keliais lauks netikėti atradimai, versis istorijos puslapiai, skleisis Kaišiadorių žemės išauginti talentai“, – sakė I. Grabijolienė.
Vienas didžiausių numatytų renginių prasidės gegužės pabaigoje. Keturių dienų festivalyje „Kas čia daros?!“ netrūks edukacijų, koncertų ir sporto varžybų. Čia vyks Lietuvos šakočių kepimo čempionatas, Kadrilių varžytuvės, krepšinio 3x3 turnyras „Ramūno Šiškausko taurė 2024“. Numatytas ir šimtmečio dainų šventę puoselėjantis renginys „Skambėkit, Kaišiadorys!“, kuriame bus galima išgirsti nemažą dalį būsimos dainų šventės repertuaro.
Renginiai vyks ne tik Kaišiadoryse, bet ir aplinkiniuose miesteliuose. Štai Žasliuose liepą šurmuliuos Spurgų šventė su tarpukario turgumi, o rugpjūčio viduryje aplinkines bendruomenes suburs „Anūkų šventė“. Palomenė rugpjūčio 10 d. pakvies į pilietinės muzikos festivalį „Didžioji kova“.
Nemažai renginių numatoma ir Žiežmariuose. Čia liepos 27 dieną kviečia „Vasaros šventė“, skirta Žiežmarių bažnyčios 100-mečiui paminėti. Be to, išvakarėse suskambės dainuojamosios poezijos vakaras „Aukštyn širdis“. Per Žolines Žiežmariai kvies į komandines orientacines varžybas „Napoleono lobio paieška“.
Pasak I. Grabijolienės, vienas įspūdingesnių koncertų rugsėjo 7 d. laukia Rumšiškėse. Iš jų kilusios sesės Vita, Joana, Kotryna ir Elena Daunytės, grojančios arfa, violončele, smuiku ir fleita, bei rumšiškietė atlikėja Tamsaulė kartu su elektroninės muzikos kūrėju D. Bielkausku atliks bendrą Kauno marių ir muzikos sintezę „Tėkmėje“, į kurią įsitrauksvisas būrys jaunųjų atlikėjų ir vietos gyventojų.
Klasikinės muzikos mėgėjai turėtų kalendoriuose pasižymėti gruodžio 3 dieną, kai Žasliuose skambės labiausiai pasaulyje išgarsėjusio žasliečio – pianisto, pedagogo ir kompozitoriaus Leopoldo Godovskio kūriniai.
Lietuvos ir Amerikos pianistas L. Godovskis (1870–1938) dėl virtuoziškos grojimo technikos buvo vadinamas amžiaus stebuklu. Jo kūrybinį palikimą sudaro keliasdešimt opusų, geriausieji iš jų bus pristatyti renginyje „Virtuozų vitrina: vieno žymiausių pasaulio pianisto įkvėpti“.
Žymiausios lankytinos vietos
Kaišiadoriškiai atvykstančiuosius į renginius ragina pasilikti ilgėliau ir aplankyti krašto kultūros ir gamtos objektus.
„Vertų dėmesio vietų turime daug. Tai Rumšiškėse esantis Lietuvos etnografijos muziejus po atviru dangumi, Kaišiadorių Kristaus atsimainymo katedra, Žiežmarių sinagoga, Guronyse išlikusi kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė ir Rožinio slėpinių parkas.
Žaslių tradicinių amatų centre nesuklysite užsisakę kulinarinę kelionę. Vasarą verta persikelti vieninteliu Lietuvoje lyniniu Čiobiškio-Padalių keltu per Nerį bei aplankyti netoliese esantį Budelių piliakalnį. Ir tai tik keletas įdomių vietų, jų yra žymiai daugiau“,– pasakojo Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėja I. Grabijolienė.
Pasak pašnekovės, vyks keletas orientacinių žygių pėsčiomis ir dviračiais, o tai leis pažinti ir atrasti naujas vietas, patirti kelionės malonumus tiek savarankiškai, tiek su gidu.
Apie būsimus renginius jau netrukus bus galima sužinoti internetinėje svetainėje kaisiadorys2024.lt bei socialinio tinklo Facebook puslapyje Kaišiadorys 2024.
