Renginyje buvo įteiktos dailininkus, rašytojus, literatūros vertėjus, tautodailininkus, architektus, kinematografininkus, fotomenininkus ir muzikus vienijančių organizacijų premijos bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.
Tai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) narių, atstovaujančių keliolikos meno sričių kūrėjams, reikšmingiausių kasmetinių apdovanojimų ceremonija.
Laureatais šiais metais tapo:
* Lietuvos dailininkų sąjunga įteikė 3 aukso mūzas.
Už aukščiausią meistrystę pasiekusius paskutinių 7 metų kūrybos rezultatus ir jų indėlį į Lietuvos kultūros raidą apdovanota tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, viena produktyviausių Lietuvos tapytojų: surengusi 37 personalines parodas ir dalyvavusi beveik 100 grupinių parodų Lietuvoje bei užsienyje.
Už aukščiausią meistrystę pasiekusius paskutinių 7 metų kūrybos rezultatus ir jų indėlį į Lietuvos kultūros raidą taip pat buvo pagerbtas tapytojas Paulius Juška, vienas originaliausių monumentaliosios tapybos kūrėjų Lietuvoje. Didžiulėse, žmogaus ūgio drobėse akademiniu realizmo stiliumi P.Juška perteikia egzistencijos trapumą ir tuo pat metu amžinybę.
Už aukščiausią meistrystę pasiekusius paskutinių 7 metų kūrybos rezultatus ir jų indėlį į Lietuvos kultūros raidą dar buvo apdovanota tekstilininkė Žydrutė Ridulytė. Jai prizas įteiktas už išskirtinius nuopelnus populiarinant ir reprezentuojant nepriklausomos Lietuvos tekstilės meną mūsų šalyje bei už jos ribų ir savitą asmeninę kūrybą, ryškiai ir visapusiškai atsiskleidusią pastaraisiais dešimtmečiais.
* Lietuvos rašytojų sąjunga įteikė Šimtmečio premiją.
Ji atiteko Gintarui Patackui. Prizas skirtas už daugiaprasmę, ryškią ir drąsią poetinę kalbą, tapusią vienu ryškiausių moderniosios Lietuvos poezijos ženklų, už savito kelio ir kalbėjimo paiešką ir tos paieškos liudijimą pasaulio kultūrų ir tradicijų sankirtose, taip pat už originalius poezijos ir tapybos simbiozės projektus.
* Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga „Bičiulių premiją“, skiriamą už nuolatinį dėmesį verstinei literatūrai ir vertėjams iš lenkų kalbos į lietuvių, įteikė Mateuszui Jakubiakui, Lenkijos instituto Vilniuje direktorės Dorotos Mamaj pavaduotojui.
* Lietuvos tautodailininkų sąjunga ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija išrinko geriausią 2023 metų tautodailininką.
Apdovanojimas už vyresnės kartos būdingų kūrybos bruožų tęstinumą, nuoširdų santykį su kuriamu objektu, dėmesiu detalėms, savo rankų gamybos įrankių naudojimu įteiktas Steponui Kaminui.
* Lietuvos architektų sąjunga įteikė dvi premijas.
Metų architektūros apdovanojimas už architektūrinės idėjos inovatyvumą ir naujo meninio vietos kraštovaizdžio formavimą atiteko architektams Audriui Ambrasui, Vilmai Adomonytei, Jonui Motiejūnui, Viktorijai Rimkutei, Justui Jankauskui (Ambraso architektų biuras), Juriui Pogai, Astrai Pogai („Arhitekta J.Pogas Birojs“).
Premija jiems atiteko už VIZIUM mokslo centro Venspilyje projektą (2022) Atidarytas praėjusiais metais Mokslo centras VISIUM iš karto tapo Europos architektūros naujiena bei „karščiausia“ turistų traukos kryptimi Latvijoje. Iškili pastato architektūra buvo pastebėta ir įvertinta nacionaliniu lygmeniu – 2022 m. jam atiteko apdovanojimas už geriausią Latvijos visuomeninį pastatą.
Metų architektūrinio debiuto apdovanojimas skirtas architektams Petrui Išorai-Lozuraičiui, Ivane Ksnelashvili, Dominykui Dauniui už pėsčiųjų tiltą į Nemuno salą (Kaunas. 2022) – už erdvų, subtilų ir demokratišką požiūrį į pėsčiųjų tiltą, kaip visuomeninę erdvę Nemuno salos gamtinėje aplinkoje. Naujai pastatytas pėsčiųjų tiltas tapo ne tik svarbia Kauno centrinės dalies jungtimi su Nemuno salos parku, bet ir įgyvendino naujos gamtinėje aplinkoje esančios visuomeninės erdvės prie judrios transporto arterijos viziją.
* Lietuvos Kinematografininkų Sąjungą įteikė apdovanojimą „Už indėlį į kino kultūrą“. Jis atiteko Sonatai Žalneravičiūtei už kino parodas „Laisvas kinas: 1990–2020“, „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo (1939–1944)“.
* Lietuvos fotomenininkų sąjunga įteikė dvi Sąjungos premijas ir Skirmanto Valiulio premiją.
Viena premija skirta Stasiui Povilaičiui, šiemet švenčiančiam savo kūrybos trisdešimtmetį. Jis surengė monografines savo darbų parodas Panevėžyje, Vilniuje, Biržuose ir Šiauliuose. S.Povilaitis taip pat kiekvienais metais nenuilstamai kursto fotografų dvasią organizuodamas fotografijos šventę Panevėžyje.
Antroji premija už parodos „Lietuva. Du fotografijos šimtmečiai“ kuravimą ir katalogo sudarymą teko Adamui Mazurui, jau kurį laiką besidominčiam Lietuvos fotografija ir įtraukiančiam Lietuvos fotografus į įvairius tarptautinius projektus bei rašančiam įžangas Lietuvos autorių knygoms. Parodos „Lietuva. Du fotografijos šimtmečiai“ – ilgo bendradarbiavimo rezultatas. Ateinančiais metais ruošiamas leidinys apie Lietuvos istorinę bei šiuolaikinę fotografiją.
Skirmanto Valiulio premija už aktyvų kūrybinį ir tiriamąjį darbą fotografijos srityje ir pajūrio autorių kūrybos sklaidą leidžiant knygas bei organizuojant parodas skirta Danguolei Ruškienei, kuri per paskutinius metus sudarė Edžio Jurčio, Raimondo Urbono, Aleksandro Dapkevičiaus monografijas bei keliaujančias fotografijos parodas aplankiusias galerijas nuo didžiųjų miestų iki Lietuvos periferijos muziejų.
* Lietuvos muzikų sąjunga tradiciškai įteikė „Auksinio disko“ prizus.
Vienas „Auksinis diskas“ atiteko Justinai Gringytei, kuri nuolat kviečiama dirbti didžiausių Europos operos teatrų scenose, tarp kurių ir Londono Karališkasis „Covent Garden“, Madrido karališkasis operos teatras, Korėjos operos teatras. Be to, Justina kuria vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei „Vilnius City Opera“ pastatymuose.
Dar vienas „Auksinis diskas“ skirtas „Žalvariniui“, žymiausiai Lietuvos folk roko grupei.
* Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija už dokumentinį filmą „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ (2022) ir šio filmo indėlį į lietuviškos kultūros tapatybės garsinimą pasaulyje, nuoseklią garsaus išeivijos menininko Antano Mončio kino portreto sklaidą Lietuvoje skirta kino režisieriui Linui Mikutai, kuris yra vienas garsiausių jaunosios dokumentinio kino kūrėjų kartos režisierių, kūryboje skiriantis daugiausia dėmesio visuomenės gyvenimo tyrinėjimams, nematomiems viešoje erdvėje žmonėms („Romano vaikystė“, „Šaltos ausys“), o taip pat – iškiliems meno kūrėjams („Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“, „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“).
